- Sarmatai - https://www.sarmatas.lt -

Rotšildai, auksas ir Trečiasis pasaulinis karas 2017-aisiais

vremya4e.com

karo pasekmėsRusijos Pasienio bendradarbiavimo asociacijos strateginio planavimo tarnybos vadovo Aleksandro Sobianino manymu, pasaulinė „aukso karštinė“ susijusi su pasiruošimu performatuoti pasaulį… Savo interviu ekspertas pasakoja apie tai, kaip pasaulis ruošiasi karui.

Aleksandrai Dmitrijevičiau, paskutiniuoju metu susiklostė tokia situacija, kai eilė buvusių TSRS respublikų ėmėsi paradoksalių veiksmų – darydami „meškos paslaugą“ stiprina dolerį, daro viską, kad sumažintų naftos ir aukso kainą.

– Bazinis situacijos supratimas yra šiek tiek neteisingas. Šiuo metu pasaulyje vyksta šie procesai. Pirmas – greitas Ramiojo vandenyno ekonominės erdvės sukūrimas (BRIKS vystymosi fondas, rezervinių valiutų pulas, pavadintas „BRIKS banku“). Šią matricą sukonstravo Rotšildai. Nors, savo forma, lozungais, tai panašu į veiksmus, nukreiptus prieš amerikietiškojo dolerio hegemoniją. Tačiau viso to esmė – ekonominės erdvės, nepriklausomos nuo globalios dolerio sistemos, sukūrimas. Antrasis procesas – pagreitintas (tai nenatūralus, valdomas procesas) Europos Sąjungos pakišimas po vokiška nacizmo ranka. Kalbu ne apie Vokietijos valstybę, o būtent apie nacistinį formatą, kadangi greitu laiku tiek Prancūzijoje, tiek ir Vokietijoje į valdžią ateis nacistai. Kitose šalyse tai irgi įmanoma, tačiau šios dvi yra svarbiausios. Šio proceso tikslas – žygis į Rytus, ir tai – ne dėl vokiečių agresyvumo, o dėl eilės būsimų įvykių. Išnyks pasaulinė finansų sistema, o tai – smūgis Europai. Europa neteks (jau dabar netenka) didelės resursų dalies, tame tarpe ir energetinių resursų.

Vienas gruodžio 1 dienos įvykių, kai Putinas uždarė „Pietų srauto“ projektą ir atidarė „Žydrąjį srautą – 2“, rodo, jog verta laukti ištisos tokių įvykių grandinės. Europa pateks į tokią padėtį, kai vienu metu neliks nei pinigų, nei resursų. Ji neturės kitos išeities, kaip tik lįsti po nacistine vėliava, o tada yra tik vienas kelias – „drang nach osten“. O karas reikalauja labai didelių pinigų koncentracijos. Iš visų valstybės valstybinių lėšų švaistymo, tai – vienas didžiausių švaistymų. Todėl bet koks pasiruošimas karui reikalauja didelės finansinių lėšų koncentracijos. Todėl labai aktuali tampa patikimų finansų nešėjų, tokių kaip auksas, sidabras, brangieji, reti metalai, akumuliacija.

Norite pasakyti, kad Rusijos aukso atsargų kaupimas, tai nėra „auksinio rublio“ rėmimas?

– Tai pinigų gelbėjimo veiksmai. Visi nori pirkti auksą. Tačiau turime suprasti, kad auksas nėra rinkos produktas, kad ir kaip būtų manoma. Kartais taip teigia net ekonomikos žurnalistai ir analitikai. Auksas, kaip ir uranas, yra reguliuojama rinka. Ją reguliuoja dvi struktūros, kuriose Amerikos Rotšildai, kartu su vokiečių ir prancūzų, vaidina pagrindinį vaidmenį. Tai Aukso komitetas Londone ir Sidabro Olandijoje (nūnai Čikagoje). Taigi, reguliavimo būdu daugiau nei penkiasdešimt metų buvo vykdoma vieninga dirbtinai mažų aukso ir sidabro kainų palaikymo politika. Tai buvo vienas pagrindinių naftos dolerio perkamosios galios palaikimo mechanizmų.

Labai aiškus ryšys: reguliuojama aukso ir sidabro rinka buvo nukreipta į tai, kad resursų kainos būtų žemesnės, o dolerio perkamoji vertė – didesnė, tai leido drąsiai paleisti į darbą JAV Federalinio rezervo spausdinimo stakles. Šiemet amerikiečiai Rotšildai uždarė Aukso komitetą ir paliko Sidabro komitetą. Abu komitetai praktiškai nustojo veikti, kadangi neteko daugiau nei 70 % savo narių. O tai reiškia, kad ruošiamasi karui, kurio metu pasaulinis tokio svarbaus resurso vertės sudarytojas neturi būti Europoje, įskaitant ir Didžiąją Britaniją. Todėl Europos valstybių atstovai neturi dalyvauti kainų reguliavimo politikoje. O tam būtina neleisti, kad būtų pardavinėjamas fizinis auksas, nes jis siejasi su kitomis naudingomis iškasenomis, tokiomis kaip nafta.

Tarpusavio ryšys pasireiškia maždaug taip: kuo pigesnė nafta, tai šiek tiek vėliau pinga ir auksas. Amerikiečiai negali žaisti prieš Rusiją vienu metu mažindami naftos kainą ir palaikydami didelę aukso kainą – jis pinga. Ir šioje situacijoje, kad būtų įmanoma ir toliau kontroliuoti aukso rinką, būtina užkirsti kelią šalims pirkti fizinį auksą. Praktiškai, bendra rinkos analitikų nuomonė yra tokia, jog Federalinės rezervų sistemos saugykloje Fort Nokse fizinio aukso jau nebėra. Jis yra popieriuje, dalis jo yra Federaliniame rezerve, tačiau iš esmės – jis „išgaravo“. Iš tikro „geltonasis metalas“ paprasčiausiai kažkur persikėlė.

Tai taip pat yra vienas iš pasiruošimo karui būdų. Būtina suprasti: kai Vokietija susiruošė repatrijuoti vokiškąjį auksą, Didžioji Britanija ir Prancūzija jį grąžino, o JAV ne tik neatidavė, bet ir pareiškė, kad nesiruošia grąžinti anksčiau, nei iki 2018 metų. Be to, tai vyko gana žeminančia forma: Federalinis rezervas net neleido vokiečiams apžiūrėti jų aukso atsargų. Juk jie galėjo parodyti vieną, dvi paletes su luitais ir pasakyti, jog auksas visiškai saugus. Tai yra, pagrindinis principas čia yra paprastas – realiai pirkti fizinį auksą gali tik tos šalys, kurios yra suverenios politine prasme. Paprastai kalbant – reikia, kad jos teritorijoje nebūtų okupacinių karinių pajėgų. Vokietijoje, Italijoje, Japonijoje yra dislokuotos okupacinės pajėgos, todėl vyriausybės negali vykdyti antiamerikietiškos politikos, ypač tokiais svarbiais klausimais, kaip uranas, auksas, sidabras ir retos iškasenos.

Todėl Putino komanda naudojasi situacija. Ir faktiškai Rusijos valstybė labai greitai turtėja. Ir šia prasme mums mažai svarbūs prie dolerio pririšto rublio svyravimai, kadangi Eurazijos rublis bus visiškai kita valiuta. Taip, nafta pinga, rublis pinga dar greičiau, todėl mūsų energetikos žaliavos nešavalstybei vis daugiau ir daugiau pinigų. Kapitalo bėgimas iš Rusijos, rublio kurso kritimas – viso šito mastas yra gerokai mažesnis už tai, kas į šalį ateina. O keturios valstybės – Rusija, Kazachstanas, Azerbaidžanas ir Tadžikistanas paskutiniais metais perka vis daugiau aukso – apie 70 % viso pasaulio prekybos. Todėl, kalbame apie tai, kad rublis ir juanis remsis kai kuriomis realiomis vertybėmis, o patogiausias jų – auksas. Tai, kas sveria mažai ir yra mažai paplitę – brangieji ir retieji metalai – kainuoja brangiau. Rusija čia tampa Eurazijos sąjungos, Eurazijos rublio ekonomikos kūrimo pagrindu. Sankt Peterburgo prekių ir žaliavų biržą ėmė kontroliuoti Sečinas, ir jau yra teigiama, kad jos pagrindinis uždavinys bus naftos rublio sukūrimas, pasaulinių angliavandenilinės žaliavos pardavimų perėjimas į pardavimus už rublius.

Kazachstano veiksmai reiškia, kad šalis atsisakė nepasitikėjimo šiauriniu kaimynu, daugiavektorinės politikos. Ir Kazachstano Respublika, ir Rusijos Federacija liovėsi žaidusios ir perėjo į visapusio pasitikijimo fazę. Kazachstano eurazijinė integracija greitės nežiūrint į tai, ar visuomenė yra tam pasiruošusi. Kuo toliau, tuo ji darysis gilesnė. Taip pat Kazachstane bus vykdoma pagreitinta militarizaciją, kadangi yra būtina stiprinti karines pajėgas.

Turime suprasti, kad mums, euraziečiams, nepavyks išvengti islamo valstybės pirmojo smūgio, suduoto Vidurinės Azijos valstybėms. Pagrindinis tos gaujos, kurią amerikiečiai renka Sirijoje, Irake ir kitose šalyse taikinys – Vidurinė Azija.

Taigi, su auksu vyksta tokie revoliuciniai dalykai, kuriuos galime lyginti su 1940 metų įvykiais. Bet visa tai siejasi su finansiniu, ekonominiu, organizuotu stambių žaidėjų pasiruošimu karui, kuriame iš tikro savus veiksmus vykdyti gali tik tos valstybės, kurios savo teritorijoje neturi okupacinių karinių pajėgų.

Ir vis dėl to, pirmąja „auksine paslaptimi“ paskutiniais metais tapo Kinija…

– Kinija – šalis numeris vienas aukso rinkoje. Ir čia kalba eina apie karinę operaciją, kadangi šią politiką nustato ne vyriausybinė valstybės taryba, o Centrinė karo taryba. Karinė žvalgyba – pagrindinė Kinijos struktūra, ir ji nustato finansinę šalies politiką. Ir Amerikos Rotšildai, išeidami iš kontinento (Europa), daro statymą Šanchajaus aukso biržoje, kuri ir bus globalus aukso bei sidabro kainų reguliatorius. Ir, kadangi tokiuose reikaluose niekas negali vienas kitu pasitikėti, buvo imtasi dviejų beprecedentinių žingsnių. Pirmasis – Kinijai, skirtingai nei Vokietijai (kuriai nebuvo grąžinta 800 tonų aukso), grąžinami daugiau nei du tūkstančiai tonų aukso, kurį 1940-1950 metais išvežė Gomindanas ir Triados.

Kitas žingsnis dar svaresnis – amerikiečiai Rotšildai didelę aukso dalį (analitikai teigia, kad apie 1,5-2 tūkstančius tonų) perveda į Šanchajų. Tai rodo didelį pasitikėjimą, o taip pat ir garantijas, kad JAV nekariaus su KLR. Ir po to Kinija daro atsakomąjį žingsnį – įkuria Vystymosi banką ir Rezervinių valiutų fondą, kurie formaliai yra antiamerikietiški, tačiau savo struktūra sutelpa į JAV matricą. Tai yra, amerikiečiai su Kinijos kariškiais ir komunistais sudarė stiprią sutartį dėl politinio bendradarbiavimo, kas, suprantama, nemaišys anglosaksams krėsti savo įprastų per amžius šunybių, tačiau tik smulkmenose.

Tai yra ne tik teritorinis pasaulinio reguliatoriais persikėlimas į Ramiojo vandenyno regioną, ten bus realizuojama iš principo priešinga ankstesnei užduotis. Jei amerikiečiai, būdami Europoje, stengėsi laikyti mažą realių resursų kainą, tai dabar viską darys atvirkščiai. Tai reiškia, jog Amerikos elitas tikisi dviejų dalykų: dolerio kracho ir revoliucijos JAV, kuri bus išskirtinai nukreipta prieš oligarchus ir bankus. O perversmo scenarijų parašė patys bankininkai. Kita vertus, daugeliui oligarchų sugurins nosis, eksproprijuos, tačiau visa tai – elito naudai. Šiame fone atitinkamai vyksta ištęstas rublio ir kitų valiutų vertės kritimas. Visa tai galima apsakyti ir kitai žodžiais – visose valstybėse vienokiu ar kitokiu būdu vyksta ekspropriacija. Gyventoju atžvilgiu tai vyksta švelniai, mažinant jų perkamąją galią. Oligarchų atžvilgiu šiek tiek vėliau bus vykdomos ekspropriacijos, tačiau, apskritai, pinigus „purto“ iš visų, kadangi jų reikia labai daug.

Matyt, kol kas sunku kalbėti apie atskirų šių procesų etapų laikotarpius?

– Klausimas teisingas – negalime kažkam ruoštis, nežinodami pradžios laiko. Galime spėti, kad pasaulinis karas prasidės per artimiausius tris metus, 2016-2017 metais. Atsiras Ramiojo vandenyno erdvė (sąlygiškai vadinama BRIKS, plius amerikiečiai ypatinguose vaidmenyse), jau kitais metais – Eurazijos rublis, paremtas realiomis vertybėmis. Aišku, tai atsitiks ne anksčiau vasaros, kol buvusio Ukrainos dalys nesugrįš į tautų šeimą – kas į Rusijos Federacijos sudėtį, kas – į Eurazijos sąjungą. Iki tol nebus imtasi jokių didelių pokyčių. Jei peržvelgtume šiandienos analitiką, tai beveik niekas negali susieti atskirose sferose vykstančių procesų. Pavyzdžiui, rublio vertė krinta, naftos kaina – irgi, o milžiniškų infrastruktūrinių megaprojektų, kuriuos finansuoja Rusijos Federacija, sparčiai daugėja. Rodosi, taip negali būti. Tačiau padėtis tokia, jog didelė dalis valstybės ekonomikos vis labiau išeina į uždaras sferas, į procesus, uždarus informacinei erdvei bei oficialiai statistikai.

Bendrauju su Kazachstano analitikais, apie šiuos procesus ten žino puikiai, juos supranta. Ir ne manau, jog kazachų politinis elitas atsibudo todėl, kad mirties grėsmė yra gerokai svarbesnė, nei noras užsidirbti. Laimei, tai supranta ir Taškente bei Dušanbėje.

Taigi, mes matysime ir Eurazijos sąjungos paspartintą kūrimą, ir Kazachstano militarizaciją ir neišvengiamą tolimesnį naftos kainų kritimą. Rusijai ir Kazachstanui nėra tokios žemos naftos kainos už barelį, kuri sugriautų jų ekonomikas. Mes nesame Amerikos atakos tikslas. Jų tikslas – pagrindinis ekonomikos konkurentas – Europa, turinti taip pat milžinišką ekonomiką. Mūsų suvienyta ekonomika yra 4,5 karto mažesnė. Taip pat mes esame ir suverenios valstybės, kadangi pas mus nėra okupacinės armijos.

Ar galime tikėtis uždelsimo, jei staiga į valdžią Vok

Grupė kol kas struktūrizuojasi, bet jau neužilgo paskelbs atvirą narių ir rėmėjų priėmimą. Tikėtina, jog poros savaičių eigoje.

Informuotas asmuo.

ietijoje ir Prancūzijoje ateitų socialistai?

– Nacistinis perversmas Prancūzijoje ir Vokietijoje ne būtinai turi būti siejamas su rinkimais. Mūsiškiai šiuo metu labai aktyviai dirba Europoje. Mari Le Pen gavo palaikymą, buvo suteikta stipri finansinė bei politinė Italijos Šiaurės lygos parama. Tačiau Vokietijoje mūsų vienintelis potencialus sąjungininkas yra Kairioji partija, SEPG įpėdinė. Ir mes negalime pilnai su ja bendradarbiauti, kadangi ji yra kontroliuojama amerikiečių. Tačiau tikėtis tokių fenomenų, kaip Mari Le Pen ir Šiaurės lyga atsiradimo Vokietijoje neverta. Taigi – tikėtis uždelsimo nereikia. Reikia maksimaliai nutolinti karo pradžią. Bet šią užduotį – kaip įmanoma labiau nutolinti – Putino komanda vykdo, mano manymu, efektyviai.

Ir visgi, norisi suprasti: visi šie procesai – tai Kazachstano ir Rusijos veikimas išvien su Amerikos ir Europos Rotšildais?

– Maža Amerikos elito dalis – Rotšildai ir WASP (White Anglo-Saxon Protestants) žaidžia žaidimą, kuri perorientuos JAV iš Atlanto Ramiojo vandenyno kryptimi. Tačiau jie visgi išlaiko pasaulinio lyderio poziciją. Bet reikia suprasti, jog finansų pasaulyje nėra uždraustų temų ir neliečiamų asmenybių. Jei peržiūrėtume procesus, vykstančius šioje sistemoje – ten vyksta didžiulė rotacija: patraukiami tie, kurie nesusitvarko su reikalais. Atitraukiami nuo valdžios, o ne nuo pinigų – tai didžiausia bausmė tiems, kurie turi galimybę diktuoti pasauliui finansinio žaidimo taisykles. Šia prasme Amerikos Rotšildai nebus tokie pat atsakingi prieš savo buvusią tėvynę – Didžiąją Britaniją – kaip prieš mus ir kinus. Mūsų atveju, jie laikosi taisyklių dėl tos paprastos priežasties, kad taip gelbėja patys save.

Didžioji Britanija paskutiniame kare kariavo gerokai sąžiningiau nei Prancūzija ir JAV, tačiau būtent ji, o ne Prancūzija ar JAV, patyrė daugiausia nuostolių. Britanija nukentėjo gerokai labiau, nei okupuota Vokietija – ji negavo tokių stambių programų, kaip Maršalo planas, neteko visų kolonijų, tame tarpe ir „karūnos deimanto“ – Indijos. Anglijai šia prasme nėra kur dėtis. Būtent dėl to mes su Maratu Šibutovu darbe „Raftingo geopolitika“ Didžiąją Britaniją laikome vairininku būsimuose procesuose. Mes taip pat kalbėjome ir apie jos dviveidiškumą – anglai bus laimėtojų, Rusijos, Kinijos ir JAV pusėje, ir tuo pat metu vykdys nuosavą žaidimą, nors ir nežais priešo pusėje. Čia turima omenyje pagreitinta Anglijos įtaka per Sandraugos atgimimą. Šiame kare jie taip pat negalės žaisti atskiros partijos prieš JAV, bet juk britai supranta, jog Amerika tik padės jiems, tačiau nesiims gelbėti, kai Karalystė susidurs su Europa, o tai – neišvengiama.

Taip, kad karas neišvengiamas. Tačiau nieko baisaus, kadangi pokario taika bus gerokai tvirtesnė ir ilgesnė, nei po Antrojo pasaulinio karo. Tik žus 15-20 milijonų Eurazijos sąjungos narių.

Daugiausia atguls europiečių. Tačiau pakeisti tų procesų, kurie klostėsi dešimtmečiais, negali joks politikos genijus ar karinės bei ekonominės priemonės.

Amerikiečių užduotis globalia prasme – sumenkinti Europą ir padėti susidaryti Eurazijos sąjungai. Reikalas toks, kad jei karo pradžioje Eurazijos sąjunga bus taip pat kaip ir dabar, 4,5 karto silpnesnė ekonomiškai, tai mes galime neatsilaikyti. Turime galimybių tik tuomet, jei silpnesni už suvienytąją Europą būsime 2 kartus.

Šioje schemoje sutinkame iš karto du klausimus. Pirmas – o kaip gi NATO; antras – kam gi tada tos sankcijos, kertančios per mūsų sąjungą?

– Sankcijos kaip tik kerta per Europą, kuri bus suvienyta nacistų. Būtent nacistų, o ne vokiečių. Jei Europą visgi suvienys vokiečiai, situacija gali tapti nekontroliuojama ir atsirasti kokia nors vokiškos nacijos Imperija. O su vokiečių imperijomis rusų imperija visada rasdavo bendrą kalbą, bet su nacistais mes niekada neturėsime nieko bendro. Būtent todėl bus tokia forma – nacizmas.

Toliau – karas neįmanomas, kai Europoje stovi amerikiečių okupacinė kariuomenė, stipresnė, nei pačių europiečių ginkluotos pajėgos. Suprantama, kitais metais, atseit spaudžiant Europos nacionalinėms vyriausybėms bei finansinei krizei ir kitoms rimtoms priežastims JAV kontingentas bus išstumtas. Amerikiečių kariai paliks Europą ir Japoniją, išskyrus, žinoma, Didžiąją Britaniją. Čia nėra prieštaravimų tam, kas vyksta Ukrainoje ir naujų NATO narių priėmimui. Visi nauji nariai – tai paprasčiausiai Amerikos dominavimo Šiaurės Atlanto sąjungoje sustiprinimas, kadangi visi naujokai yra lojalūs ne Europai, o JAV. Tačiau Amerika visus paprasčiausiai „permes per bortą“. Pavyzdžiui, trys Baltijos šalys įeis į Eurazijos sąjungą. Dabar tai skamba kvailai, bet nei NATO, nei JAV, nei Vokietija nesikiš, kai į trijų Baltijos šalių valdžią ateis tautinės vyriausybės, kurios referendumais priims sprendimą įstoti į mūsų sąjungą. Taip, kad prieštaravimų NATO nėra – ji išnyks.

Pabaigai noriu pasakyti: taip, mes neteksime daug žmonių, bet mes, kaip eurazietiškos tautos, kaip visuomenė tapsime gerokai sveikesni. Rusijoje jau dabar matosi, kaip sveiksta visuomenė. Kalbu apie bendrą visuomenės foną, ne apie informacinę erdvę. O tai irgi pasiruošimo karui elementai. Skirtingai nuo ankstesnių laikų, mes neturime galimybių užmėtyti priešą kūnais, žmonės nustojo gimdyti. Ir jei mes imsime aukoti daug karių, tai mums neliks su kuo kariauti. Gerai kariauja motyvuotas kareivis, ramus dėl šeimos, artimųjų, savo užnugarį ir sveikas galvoje bei morališkai. Tam reikalinga sveika visuomenė. Mano manymu, Kazachstanas 1990-2000 metais buvo gerokai sveikesnis visuomenės prasme už Rusijos regionus. Tačiau per pastaruosius du metus procesai Rusijoje vyksta gerokai greičiau ir Kazachstanas jau nebepaveja.

parengė: Darius Dimbelis