Atleisti priešui?

2013, gruodžio 31, 13:02 | kategorija LPT | 4 komentarai | peržiūrų 499 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

paveikslėlisAtleisk savo priešui“, „suvaldyk savyje kylantį pyktį“, „tik priešas mums suteikia šansą pažinti ir tobulinti save“…
Amžinos tiesos, kuriomis nedrįstame abejoti, kurios, realiai funkcionuoja, kurių pagalba išgyvena milijonai pasaulio krikščionių, budistų, krišnaitų ir kitų religinių konfesijų atstovų.

Rytinis paukštelių čiulbėjimas! Malonumas, ramybės vandenynas… Staiga ši rytinė muzika nutyla: suklustame ir mes. Kažkas įvyks. Įvyks tai, kas jau dabar sutrikdė paukščių ramybę, nutraukė taikų čiulbėjimą. Mes, žmonės, šimtus tūkstančių metų gyvendami gamtos globoje, ištobulinome tam tikrą reakciją į aplinkos pokyčius. Tyla prieš audrą. Mūsų dėmesys, klausa paaštrėja, prasiplečia akių vyzdžiai. Smarkiau plaka širdis, prasiplečia kraujagyslės, sumažėja jautrumas galimam skausmui, įsitempia raumenys, į kraują įšvirkščiama taip reikalinga adrenalino – energijos žadintuvo, dozė.

Mes pasiruošę. Pasiruošę priešo antpuoliui, netikėtai oro permainai, netgi žemės drebėjimui. Mes pasiruošę nugalėti bet kokią mus užplūsiančią negandą.

Negandų neišvengsime : tai – gyvenimo žemėje kaina. Nelaimės, ligos, mirtys žmogų lydėjo, lydi ir lydės amžinai. Tokie jau tie gamtos dėsniai.

Ir štai vieną dieną, mūsų civilizacijos apyaušryje, kai mes pradėjome pažinti raštą, kai mūsų galvose pradėjo atsirasti pirmosios filosofinės mintys, mes pradėjome smarkiai keistis. Išminčiai ir pranašai mums paaiškino, kad mes – mąstančios būtybės ir šiuo mąstymu galime pradėti keisti savo gyvenimus, prisitaikyti prie aplinkos.

Buvo sugalvotos taisyklės. Į liūto riaumojimą mums pasiūlyta žvelgti filosofiškai, į artėjantį viesulą – kaip į neišvengiamybę. Mes pradėjome gesinti savo instinktus, nes manėme, kad protas – aukščiau jų.

Todėl mes šiandien turime tokį pasaulį. Pasaulį, kur kiekvieną dieną kančiose miršta milijonai žmonių, badu kankinasi ištisos valstybės. Kas turi pavalgyti – tas metų metais privalo arti, dirbti, kol išseks, pasens. Kai pasens – gali ilsėtis, tik to laiko poilsiui ne tiek jau ir daug belikę…

Mokymai, „būti stipriais vidumi“, „atleisti priešams“. „valdyti pyktį“ – padarė savo juodą, nors ir sunkiai pastebimą, darbą. Bet koks, kad ir mažiausias gyvenimiškas diskomfortas turi būti šalinamas pačioje užuomazgoje, kertamas iš šaknų ir visiems laikams. Žmogus, vis dėlto, dar pakankamai tobula būtybė, kad pajustų, kas yra gerai, o kas – ne.

Bet mūsų protas nugalėjo mūsų prigimtinę esmę ir apgyvendino mus baisiame pasaulyje, panašiame į mums religijų piešiamą pragarą. Ilgus šimtmečius mes nuolat bandėme taikstytis su nedidelėmis bėdelėmis, aiškindami sau, kad kančia – gyvenimo šioje žemėje esmė, kol galų gale tos bėdelės susiliejo į vieną didelę bėdą – dabartinį gyvenimą.

Jaunimas triukšmauja naktį po langais? Nieko tokio: ir aš jaunas buvau. Kaimynas, visas girtas šliaužioja po pievelę? Na, kam gi nepasitaiko. Garsiai praburbė motociklas? Rokeris, kaip gi kitaip!

Taip, visa tai – gyvenimo smulkmenos. Smulkmenos, iš kurių susideda visas gyvenimas. Jau tūkstančius metų mes priimame, toleruojame panašaus lygio reiškinius, todėl jau seniai pradėjome nuiminėti ir savo elgesio derlių.

Ką noriu pasakyti?

Mes vis dar galime atskirti blogį. Būkime jam nepakantūs. Kovokime su juo, naikinkime, o ne taikstykimės su juo. Mūsų protėviai „prisitaikė“, užtat turime patį netobuliausią ir daugiausiai kančių nešantį gyvenimą iš visų žemėje gyvenančių gyvūnų populiacijų.

Mūsų gyvenimai – viena didelė kančia. Mes sergame baisiomis ligomis, dar baisesniais metodais bandome jas gydyti. Mes naikiname valstybes dėl šlakelio naftos, dėl gabalėlio aukso. Mes auginame nesuskaičiuojamas armijas į save panašių būtybių vien tam, kad jas papjauti ir suvalgyti. Mes sukūrėme tobulą vergovinę santvarką, kurią pagrindėme „laisvąja rinka“ ir visi, be išimties, kuriame „nacionalinį produktą“, kurio kiekis, pasirodo, apibrėžia valstybės ir joje gyvenančių žmonių vertę. Mes, savo protais, sukūrėme sistemą, kuriuos pagalba įmanomas ištisų tautų, valstybių, badavimas ir kasdienės alkanos, ištroškusios mirtys.

Mes gyvename savo protų iškreiptame pasaulyje. Ir taip gyvename todėl, kad atleidžiame savo priešui, valdome savo pyktį ir džiaugiamės tuo, kad priešas – geriausias mūsų mokytojas.

Taip mes bandome pateisinti savo bejėgiškumą…

Saulius Veržikauskas

harmonio.lt

Sarmatai

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

komentarai 4

  1. Veržauskui: says:

    Sauliau Veržauskai, tu kai koks Zenonas Vaigauskas ar Andrius Kubilius, bei kiti – puikiai moki įvardinti tai kas blogai. Tai yra neblogas dalykas, bet kaip sakoma:
    „jei pradėjai daryti darbą – būk malonus jį ir užbaigti!“
    Todėl Sauliau Veržauskai tu surašei pasėkmes, o kur priežastys? Kodėl jas klaidingas nurodei „mes visi, visi mes? Tai tu nori visiem įteigti kad ne Dovydas Rokfeleris kaltas dėl naftos o tie kurie ją vartoja – vis dar durniai pila į automobilius – (neturi kito pasirinkimo – nors alternatyvos seniai yra, ir su jomis žiauriai susidorojama „filmas Kto Ubil Elektromobil“ „Nemokama elektros energija“ – būtinai pažiūrėk)
    bet jie juk galėtų važinėti beveik už dyką jei ponas žyds Rokfeleris nesipriešintų – o visgi jis turtingiausias pasaulyje – kaži kodėl?

    Va kai imsi kovoti su tais kas sukelia karus, maisto nepriteklius ir kita, tada būsi lygiavertis išminčius, o dabar eik daug žolės apkakinti – sužinok, daauk, susivok!

  2. Aleksas says:

    Tupam Anonimui
    Pagal tokius kvailelius kaip tu – jei nezinai kaip problema iveikti, tai geriau apie tai net neuzsiminti. Kaip strutis galva smelyje ( ar subinej, kaip jau cia tavo skoniui ar iprociui priimtina) paslepei, ir problemos nebera, ar ne? Kam i viesuma visokius nemalonius reskinius kelti ir juos aptarineti, dar neduokdie kam gera nuotaika sugadinsi ir jautria siela sujaudinsi. Tai su kuo ir kaip pats kovoji, pasidalink patirtimi ir zygdarbiais…ar tik anonimiskus, niekinancius komentarus rasineji?

  3. Joris says:

    Straipsnis, manau, teisingas, nesvarbu, kad nenurodytos esamos situacijos priežastys, užtat verčia susimąstyti apie ideologinę tokios situacijos pusę.
    Mūsų protėviai, atvirai kalbant, pralaimėjo ideologinį karą – leido svetimai religijai statyti bažnyčias savo žemėse, nors pradžia buvo kiek kitokia – Šapokos parašytoje Lietuvos Istorijos beveik pradiniuose puslapiuose apie seniausius laikus labai taikliai aprašyta, kaip ginklu ir ideologija (religija) buvo grobiamos mūsų žemės. Tačiau kažkokiu momentu kažkas pasikeitė. Gal pamatė, kad pasipriešinimas gali grėsti tiesioginiu tautos sunaikinimu, gal dar kas nors?… Tačiau, kai žmonės užsimiršo, juos dar užliūliavo religinis briedas, atleisti savo skriaudikui, atsukti kitą skruostą, o paskutiniu metu, matant, kad kažkas vyksta negero, žiniasklaida „leidžia“ suprasti, kad geriau niekur nesikišti, nes pačiam klius. Ir žmonės ant to užkibo. Blogis, neišrautas savo užuomazgoje, linkęs keroti ir nustelbti Šviesą. O šitai labai patogu tiems, kas nori matyti mus tik vergais. Va tik šieji – mums visiškai svetimi žmonės, jei tokiais juos galima pavadinti.
    Aplamai, toje pačioje is-tori-jo(je) esa nemaža įdomių datų, kuomet šie parazitai buvo vejemi iš miestų, iš valstybių ir tikrai ne už gražias akis. Kaip visada is-tori-ja, garsėdama savo trumpa atmintimi, pamiršta paminėti tam tikrus įvykius sąlygojusias priežastis.
    Na o šis straipsnelis – tik linkęs atkreipti švelnia forma dėmesį į ideologinius esamos situacijos ypatumus.

  4. AšPats says:

    pritariu… iš organizmo atimk imunitetą- kūnas taps paliegęs, nežinos kaip apsiginti nuo parazitų, iš Tautos atimk gėrio ir blogio pažinimą, čia jau per tikinčiuosius, ir tauta sunyks….

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Svetainę nuo spamo saugo Akismet. Sužinokite kaip naudojami jūsų duomenys.

top