Europos jaunimas ir džihadas – susižavėjimas turintis savo kainą

2014, gruodžio 3, 5:00 | kategorija Realybė | 7 komentarai | peržiūrų 373 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

paveikslėlis

Geraširdis socialinio darbuotojo pokalbis su pasiryžusiu stoti į karo kelią musulmonu, vargu ar duos kokių vaisių | Foto: Reuters

Civilizuota pacifistinė Europa nelauktai pasimetė ir nežino, ką jai toliau daryti su nemaža dalimi savo klaidingai orientuoto ir aukšto pragyvenimo lygio išpaikinto jaunimo, pakerėto abejotinu „Islamo valstybės“ prievartos žavesiu. Ko turėtų imtis Europa, kad sustabdytų tokį pavojingą situacijos vystymąsi?

Grupuotė „Islamo valstybė“ ir jos kalifatas pastaruoju metu tapo didžiausia „smegenų plovimo“ mašina. Koks grandiozinis projektas, kokie fantastiški pažadai!

Islamistai žada įkurti islamo imperiją prie Eufrato ir Tigro, kur kažkada užgimė šiuolaikinė civilizacija. Šis pažadas skirtas visiems nusivylusiems ir praradusiems orientaciją pasaulio musulmonams. Po daugelio pažeminimų, kuriuos jiems pateikė išsivysčiusios šalys jie pagaliau turi savo grandiozinį projektą, kuris įtampoje dabar laiko visą pasaulį.

Todėl nieko nuostabaus, kad globalaus terorizmo epochoje džihado kariai yra imami į rekrūtus visame pasaulyje, taip pat ir Europoje. Jūs tik įsivaizduokite, kokios nuostabios metamorfozės gali įvykti „šventojo karo“ dėka: iš „antrarūšio piliečio“ Europoje, nors ir pakankamai materialiai apsirūpinusio, tačiau svetimo Senajam pasauliui kultūros požiūriu, galima akimirksniu pavirsti kankiniu ir didvyriu Artimuosiuose Rytuose.

Staigesnį socialinį šuolį sunku net įsivaizduoti. Tai kažkuo primena savotišką radikalaus islamo rojų žemėje: iš socialinės pašalpos gavėjo tiesiai į karo veteranus – atitinka sąlyginį televizijos šou, pavadintą „Europa ieško superteroristo“.

„Islamo valstybės“ videoklipai visiškai atitinka Europos reklamos ir marketingo tradicijas: nuo galvos iki kojų juodai apsimuturiavę iškilmingi personažai, mojuojantys vėliavomis, ginkluoti automatais ir lakstantys po dykumą prabangiais visureigiais (iš to matyti, kad be vakarietiškų technologijų negali apsieiti net džihadas) pasiekdami pergales vieną po kitos. Žinutė aiški – tai puikus nuotykis, ypač jei kariauji nugalėtojų pusėje!.

Be to, kiekvienas gali pasitarnauti Alachui ir įnešti savo indėlį į didžią kovą. Štai žinia, daranti galingą poveikį nesubrendusiems protu ir siela jauniems musulmonams. Civilizuotai ir pacifistinei Europai tai – tikras košmaras. Tačiau, žiūrint iš moralinės pusės, prieš pradedant vertinti (ir smerkti) tą susižavėjimą, kurį jie jaučia džihadui, svarbu suprasti jo esmę.

Karo realybė yra šiek tiek kitokia. Pažymėtina, kad būtent Vokietijos musulmonus ta socialinė nelygybė, su kuria jie susiduria vietoje, pasiekia juos ir ten, karo apimtose teritorijose. Ten į juos, neturinčius gero išsilavinimo, įprastai žiūri kaip į eilinius pastumdėlius – teroristus mirtininkus; „šventajame kare“ žuvusiems kankinio ir didvyrio mirtimi dėl didžio tikslo žada siurrealistinį apdovanojimą kitame gyvenime. Ir visiškai nesvarbu kaip tie fantastiniai pažadai sutampa su tikrove, kai kalbame apie pasiruošusių kariauti jaunų musulmonų vyrų verbavimą.

Visiems savi rūpesčiai

Europoje gyvena daug musulmonų salafitų, ne tik išpažįstančių griežčiausią islamo atšaką, tačiau ir aktyviai dalyvaujančių džihado karių verbavime. Ir nuostabu, kad tai mažai tejaudina Europos politikus ir MIP. Jie turi savų rūpesčių – Europos krizė, euro zonos krizė, Ukrainos krizė. Šiame fone Artimųjų Rytų džihadas tampa tolimas ir nepavojingas.

Jei paanalizuotume reakciją Vokietijoje, tai telieka tik stebėtis jos naiviu atitolimu nuo realaus pasaulio ir neveiksmingomis priemonėmis. Viena politikė iš „žaliųjų“ partijos, kuri iki šiol niekada nesireiškė užsienio politikoje, nepakenčia prievartos – mat ji gimė evangelikų šventiko šeimoje. Todėl ji balsuoja už JTO misiją Sirijoje ir Irake, kuri turėtų sutrukdyti ten vykstančioms masinėms žudynėms. Greičiausiai, jai atrodo, kad bundesvero karių misija bus tokia pat sėkminga, kaip ir Afganistane, kur jie atstatinėjo moterų mokyklas ir kasė vietiniams šulinius – visa tai kainavo nežmoniškus pinigus ir žmonių gyvybes.

Tad kaip, ar tai bus „naujas Afganistanas“? Dėl to jos kolegos politikai nutarė ignoruoti šį jos drąsų pasiūlymą. Kontržvalgybos vadovas pareiškė susirūpinimą, kad salafitų skaičius Vokietijoje auga nemažėjančiais tempais ir iki metų pabaigos pasiruošusių prievartai aktyvistų gali būti net septyni tūkstančiai. Jis pasisako už naujas prevencijos priemones.

Tos priemonės nebus bergždžios, nors toks pasiūlymas nuskambėjo pakankamai pavėluotai, jei pastebėtume, kad „Islamo valstybės“ gretose jau kovoja maždaug septyni tūkstančiai karių iš Europos. Tai suprantama – nuoširdus pokalbis su socialinės tarnybos darbuotoju ar gydytoju terapeutu vargu bau ar privers jau pasiruošusį kovai karį atsisakyti savo sumanymo.

Daug svarbiau būtų naudoti protingesnę švietimo politiką (tiesa, ji valstybei kainuotų gerokai brangiau), kuri nuo pat pirmos dienos leistų musulmonų vaikams suprasti, kad jie yra visuomenės, kurioje auga, dalis. Tai būtų geriausia priemonė prieš atskirų visuomenės narių izoliavimą ir paralelinių bendruomenių atsiradimą.

Galų gale, yra juk chuliganai, nebenorintys muštis tarpusavyje, kurie išėjo į gatves ir pareiškė, kad savo jėgas skirs kovai su salafitais. Tai, žinoma, abejotina idėja, kadangi tokiu atveju susiklostys situacija „prievarta prieš prievartą“, ir ji sugriaus tai, kuo didžiuojasi Europa: prievartos išgyvendinimu visuomenės viduje – tai, ką mes vadiname civilizacija. Todėl tokios konfrontacijos reiktų vengti.

Vis dėl to, Europa turėtų aktyviai reaguoti – pirmiausia tam, kad apgintų daugelį tų musulmonų, kurie į Senąjį pasaulį atvyko ieškodami taikos, laisvės, saugumo ir aukšto pragyvenimo lygio. Todėl naudingos būtų šios priemonės:

1. Tų, kurie nori tapti džihado kariais, sustabdyti nepavyks. Jie ras būdus, kaip pakliūti į karo veiksmų zonas – pavyzdžiui, per Turkiją. Todėl reikia padaryti taip, kad išlaidos „teroristiniams nuotykiams“ smarkiai išaugtų. Tie, kurie keliauja „žaisti karo“, turi suprasti, kad tuo atveju praras Europos pilietybę ir galimybę sugrįžti į Senąjį pasaulį. Pilietybė yra didžiausia vertybė, ir šios priemonės realizavimui teks pakeisti Konstituciją. Visgi tokios netekties grėsmė – o pilietybė yra vertingiausia, ką gali duoti visuomenė – turi priversti džihadistus eilinį kartą susimąstyti, ar jie norėtų saugų gyvenimą čia iškeisti į abejotinus islamistų pažadus. Tai yra, nereikia potencialiems kariams drausti išvykti iš Europos kaip siūlo vyriausybė, teisėsaugos organai ir atskirų šalių spec. tarnybos – reikia iki gyvenimo pabaigos uždrausti jiems grįžti į Europą.

2. Europos islamistų duomenų bazės sukūrimas ir dalinimasis ja tarp visų kontinento šalių. Ši priemonė taip pat reikalauja atitinkamų įstatymų peržiūros, tačiau kvietimas prievartai ir teroristinių organizacijų kūrimas irgi yra įstatymo pažeidimas. Europos spec. tarnybos turi verbuoti, pirmiausia, taikius musulmonus, kad jie padėtų atitinkamais veiksmais. Islamo tapimą karinga politine ideologija Europoje galime sustabdyti tik su gyvenančių čia taikių musulmonų pagalba.

3. Tikslūs ir aiškūs susitarimai tarp Europos valstybių ir musulmoniškų susivienijimų dėl radikalios islamo traktuotės atsisakymo Europos mečetėse. Po to, kai keli stambūs Vokietijos musulmonų susivienijimai atsiribojo nuo kalifato, o daugelis privačių asmenų tai padarė Tviteryje, mažesnėms organizacijoms tai padaryti bus ne taip jau ir sunku.

4. Visiškas ginklų eksporto iš Europos į Artimuosius Rytus nutraukimas. Tai, pirmiausia, liečia Saudo Arabiją ir Katarą, kurie šioje situacijoje vaidina nevienareikšmį vaidmenį. Jau daugelį metų jie remia terorizmą – iš pradžių Al-Quaedą, dabar „Islamo valstybę“ – bet, kita vertus, patys dalyvauja atakuojant „Islamo valstybę“ iš oro. Tuo pat metu Kataro emyras Vokietijoje sutinkamas su pagarba, o po to jis gauna visus jam reikalingus ginklus. Tai džiugina „Islamo valstybę“ ir parodo veidmainišką Europos politiką.

Belaukiant „blogiausio“

Tie, kurie šioje šalyje ir visame likusiame pasaulyje nori užimti aiškią poziciją prieš islamą, negali atsisakyti ryžtingos atsakomosios reakcijos. Įvertinant europiečių atsargumą ir santūrumą – o visi baisiai bijo, kad juos palaikys „islamofobais“ – reikia tikėtis, kad tokios reakcijos nebus ir tai lems siaubingas pasekmes islamo įvaizdžiui Europoje. Kas gi tai per religija, kad taip susitaiko su prievarta?! Europiečiai, matyt, imsis aktyvių veiksmų tik tada, kai sulauks minėtojo „blogiausio“ – worst case: kai kam nors tiesiog gatvėje nukirsdins galvą ir visa tai nufilmuos. Tada visi akimirksniu pajaus, kad tai juos liečia tiesiogiai ir ims apie tai rėkauti. O iš tikro, juk jie turėjo seniai suprasti, kad tai – „linkėjimai“ nuo „miesčionių ir padegėjų“.

nzz.ch

parengė: Darius Dimbelis

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

komentarai 7

  1. Ec says:

    Islamas čia ne prie ko. Problema tie, kas tai daro Islamo vardu. Lygiai tą patį galima pasakyti ir apie Krikščionybę – kryžiaus karai ir žudymas dievo vardu.

  2. Sims Simaitis says:

    Šiame straipsnyje labai gerai matomos globalizacijos pasekmės. Man visą laiką nedavė ramybės, kodėl taip viskas klostosi situacija Vokietijoje. Šalis jau seniai tapo „multi-kulti“, kaip sako patys vokiečiai. Ten dabar nesuskaičiuojama daugybė tautybių suvažiavę, bet kas įdomu, kad pavyzdžiui musulmonams apsigyventi joje kur kas lengviau, nei, grubiai tariant „baltajam“. Net vyksta tendencija, kad pavyzdžiui iš Makedonijos atvažiavęs makedonietis-krikščionis staiga tampa musulmonu, nes jis iškarto gauna kitą statusą. Ant snukio parašyta, kad jis čigonas, bet jis garbiai žingsniuoja gatve, žiūrėkite, aš musulmonas, musulmoniškas rožančius rankose, ožkos barzdelė – du plaukai. Tautinis vokiečio sąmoningumas gniuždomas neapsakomai, pastoviai kalamas fašisto įvaizdis, vis dar neišpirkta žydų žudymo kaltė. Vienas mano bendradarbis pasakojo man tokį incidentą jo dukros mokykloje. Musulmonų vaikai sužinoję iš jo dukros, kad jis tarnavęs vokiečių armijoje, apvadino jį fašistu. Tai sužinojęs, per eilinį tėvų-mokinių surinkimą, prispaudė musulmoniukų tėvus į kampą pasiaiškinimui. Pajutę spaudimą iš jo pusės, tie tuoj pat pradėjo mykčioti, o mokytoja, tiesiog perbalo, pradėjo prašyti mano bendradarbio nesivelti į konfliktą, kad, matai, tas gali geruoju nesibaigti. Pasiskūs, reikės aiškintis, religinių mažumų priespauda ir t.t.
    Taigi grįžtame prie mano pastebėjimų. Mano giliu įsitikinimu visą tai daroma tikslingai. Tokia šalis, kaip Vokietija, niekam nereikalinga stipri ir nepriklausoma. Žmonės dabar turi kur išlieti energiją religiniuose konfliktuose. Tas kol kas stabdoma, tik klausimas kiek ilgai. Reikalui esant destabilizuoti šalį vieni juokai. O čia dar viena galimybė, kaip matoma iš straipsnio, kad gyventojai patys pradės prašyti „valdžios“: gelbėkite mus nuo musulmoniškos savivalės, kontroliuokite mus, mes tik už tai, rankomis ir kojomis. Už fiktyvų saugumą visi sutiks būti sekami, patys paprašys, nereikės net prievartos. Oro uostuose mes tai jau turime, net nesusimąstome būdami sekami, daugelis tai laiko visiškai normaliu reiškiniu. Pranešti bombą į lėktuvą,net dabar, kai esi sekamas, vieni juokai. Čia svarbu pats procesas, kad žmonės prie to priprastų, kad poto galima būtų žengti kitą žingsnį.

  3. Mindaugas says:

    Straipsnis labai paviršutiniškas (tai tikrai ne akmuo į straipsnio vertėjo daržą). Kodėl neanalizuojama, kieno projektas yra ši grupuotė „Islamo valstybė“…kodėl gi nepanagrinėti šio klausimo plačiau? Manau, kad visi supranta, jog tai CŽV darinys, tačiau straipsnyje rašoma apie grynus niekus, taip užmaskuojant tikrojo priešo veidą…..

  4. Kestutis says:

    Daugiausia Islamo Valstybei rekrutu padovanojo, tu taip vadinamu demokratiniu ir pacifistiniu Europos ir J.A.V valdziu karine invazija i arabu pasauli, pareikalavusi Libijoj apie 100.000, Irake apie 800.000 gyvybiu visa kita, cia jau pagal posaki „prisivirei koses tai ir srebk“.
    Kita vertus labai jau idomiai elgiasi vakarai. Irako ir Libijos organizuotom armijom sutriuskinti prireike vos keliu savaciu, o cia atsiprasant su „aborigenais“ nebesusitvarko….

  5. Sims Simaitis says:

    Šiame straipsnyje ir nereikia ieškoti jokios analizės. Kaip tik straipsnio turinys paskatino mane parašyti savo komentarą, tiesiog susidaro įspūdis, kad skaitytojo mintys turi būti kreipiamos  tam tikra linkme, o būtent fiktyvaus saugumo link

  6. Manau says:

    Visi matome, kad vyksta Europos musulmonizacija. Musulmonams pasiekus kritini lygi neisvengiamai Europoje prasides pilietiniai karai. Manau, kad pasauli valdantys finansiniai klanai to siekia samoningai.

  7. Joris says:

    Tiksliai pastebėta…

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Svetainę nuo spamo saugo Akismet. Sužinokite kaip naudojami jūsų duomenys.

top