Involiucija ar Evoliucija

2022, 19 gruodžio, 6:20 | kategorija LPT | 1 atsiliepimas | peržiūrų 162 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

Tai sąvokos tarytum priešingos, bet ne visai. Tai panašu į bumerango skrydį, kai pradžioje, paleistas žmogaus rankos, jis tolsta, bet pasiekęs esminę ribą, pradeda artėti, sugrįždamas į pradžią. Tai ta pati kelionė, tik į abu galus.

Simboliškai ją atspindi Dovydo žvaigždė , kurią sudaro du trikampiai. Vienas, viršūne nukreiptas į apačią, simbolizuoja involiuciją. O kitas, kurio kryptis į viršų – evoliuciją. Involiucija, tai kryptis į materiją, o evoliucija – į dvasią. Iš esmės, tai du energijų – sielų srautai.

Kelionė prasideda iš pirminio šaltinio, „Tėvo namų“, „rojaus“, „keter“ (kabalistinis terminas). Čia amžinos palaimos ir meilės vandenyne viskas yra Viena… Nei mažiausio šešėlio atskirties. Tik vėliau, pradėjus kelionę link materijos, per kelis etapus (chochma, bina, tiferet) palaipsniui pradeda reikštis atskirtumas, taip atsiranda individualios sielos.

Paskutiniame lygmenyje – „malchut“ – randasi fiziniai pasauliai, tokie, kaip mūsų. Tokiame grubios materijos „poligone“, kur viskas atskira ir unikalu, ryšys su pirminiu šaltiniu prarandamas. Jauna siela pasijaučia vieniša…

Jai nebelieka nieko kito, kaip pradėti gyventi iš savęs. Taip jaunos, nesavarankiškos sielos, per daugelį įsikūnijimų, praeidamos įvairias gyvybės formas, vis labiau prisitaiko prie fizinio pasaulio. Tai ir yra involiucija, judėjimas į materiją. Šitame etape su kiekvienu įsikūnijimu vis daugiau įgaunama individualumo, savarankiškumo, užsiauginamos savos „šaknys“, suformuojamas savas „stuburas“.

Kabaloje labai daug specifinių terminų, detalių, smulkmenų, kuriose didelis pavojus „užbuksuoti“. Bet į jas per daug „neįsiveliant“ įmanoma atsisijoti tik esminius dalykus. O jų pagalba žymiai lengviau suprasti, bet kokio blogio apraišką.

Pavyzdžiui, kodėl daugelis žmonių pasiduoda propagandai, išoriniam poveikiui? Ko rezultate tampama komformistais, prisitaikėliais. Ir taip prisidedama prie blogio ekspansijos.

Jiems paprasčiausiai trūksta savarankiškumo. Anais laikais juos balamutino politrukai, dabar – „duomenų mokslininkai“, „viešosios nuomonės formuotojai“. Kuo daugiau visuomenėje lojalių ir paklusnių bet kokiai sistemai, tuo lengvesnis darbas šitiems manipuliatoriams.

Involiucijos pabaiga reiškia evoliucijos pradžią. Šį etapą individuali siela prieina turėdama žmogaus pavidalą. Protas, kuriuo žmogus išsiskiria iš savo „jaunesniųjų brolių“, suteikia galimybę ne tik pasiekti maksimalų individualumą, bet ir pakeisti vertybinę orientaciją iš materializmo į dvasingumą.

Anksčiau ar vėliau, net būdamas didžiausiu egoistu ir savanaudžiu, imantis žmogus pajaus nepatogumą, gėdą, savo menkumą prieš tą, kuris duoda. Duoti yra dieviška. Duodama iš stiprybės, iš pertekliaus.

Imti tampa nebepatogu, dėl užsiauginto orumo.

„Duoti palaimingiau“, nes galvojant apie kitus, plečiasi sąmonė. Iš to laimės pojūtis.

Ši riba, kada žmogus imdamas pradeda jaustis nepatogiai, o duodamas priešingai – patiria pakylėjimą, kabalistų vadinama „cimcum-alef“. Nuo jo prasideda pakilimas, evoliucija. Iki šios ribos žmogaus dar nėra, yra tik „padaras“ – „dvikojis padaras“.

Nuo šios ribos iki „Pirminio šaltinio“ dar 120 pakopų, bet tai jau artėjimas, o ne tolimas nuo jo, tai jau grįžimas namo.

Involiucijos prasmė – individualios sielos susiformavimas, jos subrendimas. O visos Kelionės prasmė – šios sielos, jau kaip savarankiško dvasinio vieneto grįžimas namo ir įsiliejimas į bendrą meilės vandenyną…

Tik ar visi „bumerangai“ sugrįžta? Juk žinome biblijinius Liuciferio, Šėtono, Kaligastijos atvejus. Kada individuali siela „pastringa“ involiucijoje ir nebegrįžta. O pagal dabartinius duomenis, taip gali atsitikti ištisoms civilizacijoms.

Ši riba esminė, skirianti šviesą nuo tamsos, gėrį nuo blogio.

Užsiauginti savas šaknis, turėti stiprų stuburą, dalykas būtinas – pirmiausia savarankiškumui, tikrai asmenybei. Bet kita vertus, apsiribojimas tiktai savuoju „aš“, veda į sąmonės susiaurėjimą, į egoizmą.

O bendruomenės masteliais – i konkurenciją, į autoritarinius režimus, griežtą hierarchiją baimės pagrindu, į vienokį ar kitokį visuomenės susluoksniavimą ar net segregaciją. Nes INVOLIUCIJOS etape dominuoja atskirtis ir, kaip jos pasekmė – ego sąmonė.

Todėl, atskiriem asmenims, jų grupėms ar ištisoms civilizacijoms, užsibuvusioms INVOLIUCIJOS fazėje – būdingas savanaudiškumas, kitų išnaudojimas, pasitelkiant melą, apgavystes, įvairiausias manipuliacijas ir prievartą.

Visai kita kryptimi nuveda sielą nubudusi empatija, užuojauta kitam… Bendrystės jausena, vidinis žinojimas, kad Dievas – visur esantis, kiekviename materijos atome, kiekviename žmoguje, galbūt (dar) esantis giliau, bet viskam savas laikas… Tai pakilimas, tai – EVOLIUCIJA, kryptis į dvasią.

Mes, žmonės, vienaip ar kitaip čia Žemėje išnaudojame savo „jaunesniuosius brolius“. O pagal pasakymą „kaip danguje, taip ir žemėje“ galime numanyti, kad toks išnaudojimo principas visiškai įmanomas ir kosminiais masteliais.

O kalbant ne užuominomis, bet tiesiai-šviesiai, tai taip ir yra. Mes taip pat esame išnaudojami kaip resursas, ir jau labai seniai. Kaip nematyti aikštelėje gero teisėjo, taip pat ir gero okupanto. Tai anunakai – „šumerų dievai“. Dievai iš mažosios raidės, „pastrigę“ involiucijoje.

Tai jie užvirė šią pandemijos „košę“ ir verda toliau. Nes jų resursas – žmonija – jiems slysta iš rankų. Mat planetos taip pat turi savas evoliucines pakopas. O mūsiškė Žemė, kaip tik dabar randasi perėjimo fazėje. Ji pakilime. Ir greitu laiku dėl pakilusių vibracijų šitiems „pastrigėliams“ taps nebepasiekiama.

Deja, naujoji Žemė taps nepasiekiama ir žmonėms esantiems involiucijos fazėje. Jie bus perkelti į kitus trimačius pasaulius savojo Kelio tęsimui.

Va tokią aktualią reikšmę dabar įgauna INVOLIUCIJOS ir EVOLIUCIJOS sąvokos.

Romas Cibas

 

Sarmatai

Jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba PayPal. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.



Naujienos iš interneto

1 Atsiliepimas

  1. Pro says:

    Geros ir laiku išsakytos mintys. Mąsto apie tai mažuma, ką liudija situacija iki kurios priėjome visame pasaulyje.

    Reikia gyvų pavyzdžių, kad žmonės turėtų paskui ką sekti – be dvasinių lyderių, deja, nieko nebus. Tik gyvas pavyzdys įkvepia siekti kažko gražaus, kam reikia padėti pastangų,.

Rašyti atsiliepimą

Mums svarbios jūsų nuomonės.
Tuo pačiu norime priminti, kad komentarai nėra tarpusavio rietenų ar keiksmams skirta sritis.
Komentarai nėra cenzūruojami, tačiau programa gali kai kuriuos sulaikyti, jei ras keiksmų, nevartotinų žodžių ar nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "https" ir "www".

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

top