- Sarmatai - https://www.sarmatas.lt -

Kiek kainuoja sąžinė?

Pradžiai – kas yra sąžinė?

Kiek daug yra kalbama apie sąžinę, ir lyg visi žinome kas tai yra, bet kažkodėl užsikabinau už šio dalyko ir pabandžiau pasigilinti.

Žodis Są-žinė išskaidytas reikštų – kažkokia bendra žinia. Suprask – visiems žinoma. Ta žinia visiems nuo gimimo yra įrašoma į pasąmonę ir visi ją turime. Kaip neatrodytų keista, sąžinę visi turime vienodą, nepriklausomai nuo turtų, postų ar talentų.

Dalis žmonių linkę sąžinės negirdėti reikiamu metu, jos balsą uždengdami savo sugalvotais pasiteisinimais, kiti tam net talmudus kuria (mano asmeninė nuomonė), ir tokiu būdu sąžinės kurtumo moko savo vaikus nuo mažumės.

Bet aš manau, jog visi be išimties protingi žmonės žemėje turi sąžinę. Rusiškai žodis Cовесть išskaidžius Cо-весть reikštų tą patį (весть – žinia), angliškai conscience išskaidžius būtų lyg koks bendras mokymas, bet esmė žodžio ta pati.

Seniausias žinomas kvietimas laikytis sąžinės, manau, buvo 10 dievo įsakymų, kurie, mano nuomone, buvo sugalvoti, kad galima būtų sudrausminti nesiklausančius savo sąžinės žmones.

Mano nuomone, žiloje senovėje visi žmonės gyveno pagal sąžinę (bendrą žinojimą kaip elgtis) ir tik mažo „deguto šaukšto“ dėka žmonija pagedo.

Grįžkim prie kainos. Vieni sako, kad sąžinė neįkainojama, kiti ją nuvertina pigiau varinio grašio, yra ir trisdešimties sidabrinių matas.

Kiek visgi ji kainuoja aš pabandysiu įvertinti pinigais, o tiksliau, pakankamai aiškia sąžinės kainos skaičiavimo metodika.

Iki manęs tokio skaičiavimo kol kas niekas nedarė, todėl visus laurus už sąžinės kainos skaičiavimą nekukliai prisiskirsiu sau.

Kainą paskaičiuoti įmanoma ir nėra labai sudėtinga.

Įsivaizduokime, kad visi žmonės pradeda gyventi pagal sąžinę. Iš karto taps nebereikalinga policija, kariuomenė, teismų sistema.

Apsaugininko profesija taps nebereikalinga, kaip ir apsaugos sistemų, net durų spynų gamybą reikės keisti kažkuo kitu.

Pinigų sistema pasikeistų, pinigai taptų prekių apyvartos o ne kaupimo priemone. Dėl gyvenimo be stresų žmonių amžius būtų ilgesnis, o gyvenimas turiningesnis, medicinos sistema lengviau susitvarkytų su mažesniu pacientų kiekiu, o apie vaistų kainas galima ir nekalbėti.

Gyvybės, išsaugotos dėl karų nebuvimo, sąžinės kainą artina link begalybės, tačiau leisiu sau tęsti.

Valstybių valdymo (biudžetinėse) sistemose žmonių sumažėtų ne mažiau nei 80’čia nuošimčių, nors, gal ir daugiau.

Melo, apgaulės ir vagysčių nebuvimas gyvenimą padarytų žymiai ramesniu ir patikimesniu.

Tai dar toli gražu ne viskas ką išvardinau čiulpia mūsų jėgas pinigų pavidalu, bet sąžinės kainos skaičiavimo metodika jau aiški.

Taigi, lengvai primetus, mes sąžinės labui, nors ne, savo bendro nesąžiningumo užtikrinimui išleidžiame ne mažiau 90% visų savo pinigų.

O kur gi dėti tuos pulkus darbuotojų dirbančių mūsų nesąžiningo pasaulio „tvarkos palaikytojų“ gretose?

Išeitis paprasta, jie įsijungtų į gretas tų darbuotojų, kurie iš tiesų kuria produktą reikalingą žmonijos gyvenimui.

Kadangi to produkto pakanka jau dabar, kai jį kuria, tarkim, 10% žmonių, reiškia tie naujieji 90% sumažins darbo laiką esamiems, ir darbo diena galėtų būti, sakykim, 2 valandos, arba 1 darbo dienos savaitė.

Likusį laiką žmonės galėtų skirti savo pomėgiams, saviugdai, kūrybai ar šeimoms.

Progresas pajudėtų septynmyliais žingsniais ir planeta greitai išsivalytų nuo šiukšlių ir kitokių nuodų.

Kaip utopiškai beskambėtų mano rašinys, bet su sąžinės kaina, manau, aišku, o nesąžiningumo istorijos ar pirmapradžių priežasčių kol kas nenagrinėsiu

Sėkmės visiems!

Ec