- Sarmatai - https://www.sarmatas.lt -

Kiek laiko skirti fiziniams pratimams?

paveikslėlisNežinai kaip elgtis?
Žvelk į gyvūnus ir sek jais.

Lietuvos tinginiai, sukluskite! Šis straipsnis beveik neprieštarauja jūsų gyvenimo filosofijai – kam tiek ilgai plušėti, jei galima tuos pačius rezultatus pasiekti judant minimaliai.

Ar matėte be jokios prasmės ar reikalo bėgiojantį miško takeliais briedį ar barsuką?

Įsivaizduojate tokį reginį? Briedis bėga ratais, o jūs sukate galvą sau klampiu klausimu – ką gi jis čia veikia? Briedis treniruojasi. Kvailoka, ar ne?

Tačiau, kai pamatome parko takeliu bidzenantį homo sapiens atstovą, tai lyg ir viskas savo vietose. Treniruoja kūną mat jis.

Bet ar iš tikrųjų taip turėtume elgtis – skirti tiek laiko bėgiojimui ar kitokiems fiziniams pratimams?

Gyvūnai, jei tik sąlygos leidžia (niekas nesiveja ir maisto nereik ieškot), arba gulinėja, arba slampinėja. O kaip su jų kūno fiziologija? Kokiu būdu jų raumenys išlieka tvirti ir stiprūs?

Pasirodo gamta mumis ir šiuo atžvilgiu pasirūpino taip, kad nereiktų mums kasdien treniruoti po valandą laiko (tiek siūlo kai kurie raumenų specialistai) savo raumenyno.

Kanados McMaster University profesorius Martin Gibala savo ir kolegų tyrimais remdamasis teigia, kad keletas minučių labai intensyvios fizinės veiklos gali atstoti nuobodžias ir pakankamai ilgas vidutinio intensyvumo fizinių treniruočių valandas.

Aštuoni savanoriai neatlikinėjo jokių fizinių pratimų, o kiti aštuoni savanoriai tris kartus per savaitę bėgiojo treniruotėse po 30 sekundžių maksimaliu greičiu 4-7 kartus su 4 minučių pertraukomis poilsiui.

Po dviejų savaičių tokių treniruočių atliekant etaloninius pratimus ištvermei matuoti rezultatai išaugo nuo 26 minučių iki 51 minutės.

Eksperimento dalyvių raumenyse ženkliai padidėjo fermento citrato sintazės kiekis, kas rodo, kad padidėjo galimybė audiniams savintis deguonį.

Kito tyrimo metu 8 savanoriai mynė maksimaliu intensyvumu dviratį 4-6 kartus po 30 sekundžių su 4 minučių pertraukomis.

Kiti 8 savanoriai vidutiniu intensyvumu mynė dviratį 90-120 minučių.

Eksperimentas truko dvi savaites, per kurias pirmoji grupė fiziniams pratimams sugaišo 2,5 valandos (įskaitant ir poilsio pertraukėles), antroji grupė sugaišo tam 10,5 valandos.

Abiejų grupių raumenų treniruotumo parametrai po dviejų savaičių eksperimento buvo analogiški.

Kai kam gali kilti klausimas apie riebalų deginimą abiejų variantų metu. Riebalai dega vienodai.

Po intensyvaus krūvio, poilsio metu riebalų degimo procesas dar ilgokai tęsiasi.

Treniruojantis su vidutiniais krūviais – nutraukus pratimą, intensyvus riebalų deginimo laikas daug trumpesnis.

Tai štai tokios tokelės. Kam tiek daug laiko skirti tokiai monotonijai, jei visai tą patį rezultatą galime gauti daug greičiau? Na, nebent esate įsimylėję ilgalaikę procedūrą , bet tai jau kiti motyvai.

Iš šios visos pateiktos medžiagos galime pasidaryti labai naudingas išvadas. Netgi būdami labai užsiėmę darbe ar namie, mes visada surasime 15 minučių laiko tam, kad atlikti fizinius pratimus maksimaliu savo pajėgumu.

Ir nesvarbu kokius pratimus atlikinėsime – bėgsime, šokinėsime, darysime atsispaudimus, atsilenkimus ar statinę izometriją.

Yra dar kitas svarbus momentas, kurio nenagrinėjo Martin Gibala. Kiekviena organizmo sistema, kaip ir visas organizmas, funkcionuoja gerai tol, kol jame ar joje laikas nuo laiko sušvytuoja priešybių vienybė maksimalia amplitude.

Kai atliekame fizinius pratimus ilgai, bet su vidutine amplitude, mes gyvenimo „švytuoklės“ maksimaliai neįsiūbuojame. Trumpos, bet maksimalios apkrovos tai atlieka puikiai.

Ar paaiškėjo kodėl briedis nesuka ratų stadione? Jam pakanka savo fizinei formai palaikyti tų keleto sprinto šuolių ar pasibėgėjimų, kuriuos jis atlieka pasibaidęs ar kitų priežasčių skatinamas.

šaltinis: homosanitus.lt

Papildoma informacija: Raumenų jėgos lavinimas