Kinija sugriovė mitus apie ekonominio augimo pasekmes

2018, gruodžio 31, 15:01 | kategorija Ekonomika | atsiliepimų dar nėra | peržiūrų 507 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

source: alternativenergia.hu

Prieš 40 metų, 1978 metų gruodžio 29, Kinijos Komunistų partijos 11-as Centrinis Komitetas paskelbė oficialų savo trečiojo plenarinio posėdžio pranešimą, startavęs didžiausią ekonominio augimo eksperimentą žmonijos istorijoje, rašoma project-syndicate.org portale.

Pranešime, kurio kalba suprantama KKP insaideriams, šalies lyderiai, perduodami Deng Xiaoping pageidavimus, paskelbė apie seriją beprecedenčių „modernizacijų“, kurios vieną iš mažiausia išsivysčiusių šalių pasaulyje pavers į vedančiąją ekonominę valstybę.

2014 metais Kinija aplenkė Jungtines Valstijas kaip didžiausią pasaulio ekonomiką pagal perkamosios galios paritetą. Jos BVP gyventojui, kuris 1980 metais buvo 40 kartų žemesnis nei Jungtinėse Valstijose, išaugo 58 kartus, ir šiai dienai žemesnis tik 3,4 karto (TVF duomenimis).

Rezultate, keturių dešimtmečių eigoje pas maždaug 15% žmonijos kasmet matomas 10% vidutinių pajamų augimas.

Tačiau svaiginantis Kinijos augimas išsklaidė tris pagrindinius mitus apie ekonominio augimo įtaką.

Pirmas yra apie tai, jog augimas mažina nelygybę ir didina laimę. 1955 metais ekonomistas Simon Kuznets iškėlė hipotezę apie tai, jog pajamų nelygybė staigia išaugs, o po to nukris žemyn apverstos aukštyn kojom ‘U’ raidės arba varpo forma – šalims vystantis ekonomiškai.

Turint omenyje Kinijos ekonominį augimą nuo 1978 metų, jos patirtis paneigi ašį tvirtinimą labiau įtikinamai nei bet kokiu kitu atveju.

Šiuo metu Kinija yra viena iš pasaulio šalių, kur stebima didžiausia nelygybė. Per pastaruosius dešimt metų jos „Gini“ koeficientas svyravo 0,5 lygmenyje, nuo 0,3 išaugęs 1980 metais (koeficientas 1 reiškia, jog vienam žmogui priklauso viskas). Iš tiesų, tarpusavio ryšys tarp augimo ir nelygybės laiko tėkmėje prisilaiko savotiško dėsnio ribų: „Gini“ koeficientas Kinijoje didėjo kartu su ekonomikos augimu ir mažėjo augimui lėtėjant.

Be to, pasak Duomenų Bazės apie Pasaulinę Nelygybę, Kinijos nacionalinių pajamų dalis, tenkanti patiems turtingiausiems 10% žmonių, periodu nuo 1978 ir 2015 metų išaugo nuo 27% iki 41%, ir padvigubėjo turtingiausiems 1% .

Tuo pat metu nacionalinių pajamų dalis, tenkanti neturtingiausiems 50% nuo 26% sumažėjo iki 14%. Šie duomenys dera su kitais duomenimis, demonstruojantiems, jog, nors BVP vienam gyventojui, periodu nuo 1990 iki 2010 metų, išaugo 14 kartų, nacionalinių pajamų dalis viršutiniame kvartilyje padidėjo apatinių trijų sąskaita.

Be abejo, tai sąlyginė nelygybė, ir Kinija, neabejotinai, sumažino absoliutų skurdą. Dauguma kinų kažkada gyveno aukštos skurdo lygybės sąlygose; šiandien jie gyvena nelygybės visuomenėje, kur 10% skurdžiausiųjų pajamos išaugo beveik 65% periodu nuo 1980 iki 2015 metų/

Turint omenyje tokį progresą, galima būtų pagalvoti, jog kinai taip pat tapo laimingesni. Tačiau, panašu, jog viskas yra atvirkščiai.

Pasaulinėje 2017 metų ataskaitoje apie Laimę, Richard A. Easterlin, Fei Wang, ir Shun Wang pateikia įtikinamus argumentus to, jog nežiūrint į tai, kad Kinijos BVP staigia išaugo, subjektyvi jos piliečių gerovė sumažėjo, ypač tarp nepasiturinčių ir pagyvenusių sluoksnių.

Dar labiau stebėtina yra tai, kad, nors subjektyvi gerovė Kinijoje yra žemesnė už 1990 metų lygmenį, ji faktiškai išaugo per pastarąjį dešimtmetį, kai augimas buvo lėtesnis, nei 1990-2005 metų periodu.

Antrasis mitas išsklaidytas greitu Kinijos augimu slypi tame, jog ekonominis liberalizmas galutinėje pasekoje veda link politinio liberalizmo.

Priminsime, jog 1989 metais, viso likus keletui mėnesių iki to, kai liberali vakarų demokratija, atrodė, šventė pergalę prieš sovietinį komunizmą, Kinija numalšino studentų sukilimą Tiananmenio aikštėje, užmušusi apie 10 000 savo pačios piliečių.

Nuo to meto šalies politinė trajektorija nepasikeitė. Bet kuriuo atveju, Kinijos valstybės neteisingas jėgos naudojimas ir savivalė tapo dar labiau efektingi.

Kapitalizmas su Kinijos charakteristikomis numato stiprios valstybės egzistavimą visose nacionalinio gyvenimo sferose. Tuo metu, kai technokratija palaiko ekonominę ekspansiją, masyvus valstybės saugumo aparatas slopina pilietines laisves ir politines teises.

Vietoje to, kad taptų labiau demokratiška, Kinija tapo autoritarinio neoliberalizmo pioniere, kurio pavyzdžius šiandien galime stebėti Turkijoje, Brazilijoje, Vengrijoje, Indijoje ir kitose šalyse.

Galiausiai, ekonominio augimo jau nebegalima ginti kaip geriausios ekologinės politikos. 2007 metais, tuometinis premjeras Wen Jiabao, puikiai aprašė Kinijos vystymosi modelį, kaip „nestabilų, nesubalansuotą, nesuderintą ir netvarų“. Ne paskutinėje eilėje dėl jo žalingo poveikio aplinkai.

Tačiau, visada egzistavo viltis, jog ekonominis augimas sek pagal „Kuznetso kreivę“ , tuo pačiu stabdydamas ar bent jau sušvelnindamas plataus masto katastrofos pasekmes. Ne šiuo atveju.

Paskutiniai duomenys demonstruoja, jog Kinija šiuo metu yra didžiausia gamtinių resursų vartotoja pasaulinėje ekonomikoje, kuri tampa vis daugiau tų resursų reikalaujančia.

2010 metais Kinija teikė 14% pasaulinio BVP, tačiau vartojo 17% savo biomasės, 29% iškastinio kuro ir 44% metalų rūdos.

Jos vidinis visų gamtos resursų vartojimas šiuo metu sudaro trečdalį pasaulinių apimčių, lyginant su tik ketvirtadaliu visose išsivysčiusiose šalyse.

Dar daugiau, Kinijai šiuo metu tenka 25% išmetamo į atmosferą anglies dvideginio – dukart daugiau, nei JAV, triskart daugiau, nei Europos Sąjungoje, ir keturis kartus daugiau nei Indijoje.

Periodu nuo 1978 iki 2016 metų kasmet išmetamo į atmosferą CO2 kiekiai Kinijoje išaugo nuo 1,5 milijardo tonų iki 10 milijardų tonų, ir nuo 1,8 iki 7,2 tonos vienam gyventojui lyginant su vidutiniu pasauliniu rodikliu, lygiu 4,2 tonos.

Dokumentais patvirtinta, jog vandens, požeminių vandenų ir oro užterštumas Kinijoje pasiekė kritinį lygį. Ir tai, taip pat sudaro problemą tiems, kas teigia, jog kapitalizmas yra pagrindiniu aplinkos naikinimo faktoriumi. Galiausiai, pati ekologiškai nestabiliausia šalis istorijoje formaliai yra komunistinė.

Devynioliktame Nacionaliniame KKP kongrese 2017 metų spalį, Kinijos prezidentas Xi Jinpingas kalbėjo apie fundamentalius „prieštaravimus tarp nesubalansuotos ir neadekvačios plėtros ir nuolat augančiu žmonių geresnio gyvenimo poreikiu“.

Jis patvirtino, jog Kinija įsipareigojusi pereiti prie „ekologiškos civilizacijos“, kuris pradėtas 13-ame penkmetyje 2016 metais. Matomai, didžiausias ekonominio augimo epizodas žmonijos istorijoje pasibaigė.

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Svetainę nuo spamo saugo Akismet. Sužinokite kaip naudojami jūsų duomenys.

top