KU rektorius, prof. Artūras Razbadauskas: „Būtina šviesti visuomenę, susitelkti visiems, kad įveiktume pandemiją”

2020, 15 gruodžio, 7:00 | kategorija LPT | atsiliepimų (4) | peržiūrų 379 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

Art8ras Razbadauskas

prof. Artūras RAZBADAUSKAS: „Gąsdinimai baudomis, žmogaus teisių suvaržymai nėra normalus dalykas ir kažin ar apskritai gali pasitarnauti situacijos ŠALYJE normalizavimui.

Juozas IVANAUSKAS

Pasaulio sveikatos organizacijos kasmetinėje Sveikų miestų tinklo konferencijoje, šiemet dėl pandemijos suvaržymų vykusioje internetu – virtualioje erdvėje, jums teko garbė atstovauti Lietuvai ir Klaipėdai. Tris dienas trukusios konferencijos pagrindinė tema – miestų veiksmai kovojant su COVID-19 pandemija, bendruomenės saugumas ir gyvenimo pokyčiai popandeminiu laikotarpiu. Gal pradžioje tartumėte keletą žodžių apie tai, ar išgirdote kažką naujo, konstruktyvaus, kokį įspūdį jums paliko minėtas renginys?

PSO surengtoje konferencijoje, kuri vyko gruodžio 7-9 dienomis, pasisakė įvairių pasaulio miestų atstovai bei ekspertai, pasidalino savo patirtimi ir žiniomis apie tai, kaip reikia gyventi pandemijos metu ir po to, kai viruso plitimas bus pagaliau sustabdytas. PSO Sveikų miestų tinklas vienija 1500 Europos miestų. Aš buvau išrinktas šio tinklo Politinio komiteto nariu 2021-2025 metams.

Bene labiausiai mane sudomino kalbėjusiųjų mintys apie tai, kaip gyvensime po pandemijos. Suprantama, įvairių valstybių ir miestų patirtis kažkiek skiriasi. Teigiamą įspūdį paliko Singapūro sveikatos ir IT (informacinių technologijų) ministro pasisakymas.

Singapūrui ko gerio geriausiai pavyko įveikti pandemijos iššūkius, testuojant bei izoliuojant sergančius, todėl ten mirčių nuo koronaviruso sumažėjo iki minimumo, užregistruota vos 20 atvejų. Iš esmės visur taikomos tos pačios priemonės: laiku nustatyti užsikrėtusius asmenis ir neleisti koronavirusui plisti. Kažkokių stebuklingų receptų viruso COVID-19 prevencijai paprasčiausiai nėra.

Faktiškai tikro karantino pas mus nebuvo, o tik žmonių bauginimas. Jeigu skelbiamas karantinas, tai jis turėtų būti efektyvus. Pasiekėme kritišką situaciją šalyje, kai jau reikia tikro karantino, kadangi eksponentiškai didėja užsikrėtusiųjų COVID-19 skaičius.

Aš ne kartą esu sakęs: pagrindinė karantino priemonė ir tikslas – riboti masinius žmonių susibūrimo srautus. Kokia čia logika, kokia taktika ir strategija, jeigu uždarome mažąsias kavines, restoranėlius, kur negausiai susirinkdavo artimi žmonės, maži restoranėliai „sėkmingai“ bankrutuos, o tuo tarpu didieji supermarketai, kur suplūsta tūkstančiai žmonių, dirba pilnu pajėgumu?!..

Imkime, pavyzdžiui, kaimynines šalis – Latviją, Estiją. Latviai dar pavasarį skelbto karantino metu savaitgaliais buvo uždarę didžiuosius prekybos centrus, kur viruso plitimas yra pats aktyviausias, bet jie neuždarė nei kavinių, nei restoranų, nei sporto klubų. Nieko panašaus Lietuvoje nebuvo, tebuvo karantino imitacija. O dabar, nors pikas dar nėra pasiektas, siekiant išvengti sveikatos sistemos perkaitinimo, mums reikalingas gerai apgalvotas nacionalinio lygmens karantinas.

Ligoninės supranta būtinybę visiems sunkiai sergantiesiems suteikti būtiną pagalbą ir persitvarko – nebelieka vadinamų „švarių“ ligoninių. Ir nors tai kol kas veikia – sergantiesiems lovų netrūksta, tačiau kyla medikų stygiaus problema. Kai kalbama apie arenas, lauko ligonines – ne tai šiuo metu svarbiausia problema. Ligoninių ir lovų yra pakankamai, dabar paprasčiausiai ligoninėse trūksta medicinos darbuotojų, gydytojų.

Man, kaip profesionaliam medikui ir KU rektoriui, tenka garbė atstovauti Klaipėdą, tad šiuo metu mane labiausiai domina, kaip mes gyvensime po karantino. Jau dabar reikia tam atsakingai ruoštis. Universitetui darbuojantis karantino sąlygomis, aš pastebiu studentų, apskritai jaunų žmonių, su mokymo procesu susijusios socialinės veiklos apatiją.

Socialinė atskirtis didėja, socializacija mažėja. Jauni žmonės, savaitėmis užsidarę namuose, nieko nebenori, ilgainiui praranda bendravimo įgūdžius. Todėl pasibaigus pandemijai ir visiems tiems suvaržymams reikės padėti jaunimui susigrąžinti tai, kas buvo slopinama. Apie tai mes turime galvoti jau dabar.

Anksčiau ar vėliau pandemija baigsis ir mums teks sugrįžti į normalų gyvenimą. Mūsų tėvams, seneliams teko patirti daug vargo, išgyventi antrojo pasaulinio karo siaubą, pokario metų tremtis į Sibirą. Mūsų kartos žmonės sovietmečiu patirdavo žodžio laisvės suvaržymus, matė disidentų represijas. Gal todėl dabar mums lengviau suvokti ir pakelti nūdienos iššūkius. O kokius vargus patyrė jaunoji karta, gimusi nepriklausomoje Lietuvoje?

Jie tik dabar, įvedus karantiną, pirmąkart susidūrė su rimtesniais sunkumais ir suvaržymais, kurie sukelia psichologinį šoką. Jaunimas nesupranta, kodėl negalima eiti į koncertus, naktinius klubus, kultūros renginius?.. Net 70 procentų studentų pasirenka sostinę, nes ten aktyvesnis naktinis gyvenimas. O dabar, kai viskas uždaryta, nieko nėra, jaunimas dienomis sėdi prie kompiuterio savo kambaryje arba guli lovoje – koks čia gyvenimas?!.. Dauguma jaunų žmonių patiria socialinį-psichologinį šoką, kurio pasekmės sunkiai prognozuojamos.

Pastaruoju metu Lietuvoje nemažai diskutuojama apie naująją, nepilnai mokslininkų ištirtą vakciną nuo viruso COVID-19. Jūsų nuomone, koks yra pagrindinis vakcinavimo tikslas?

Vakcinavimo tikslas – kolektyvinis imunitetas, siekiant apsaugoti visuomenę nuo eksponentinio viruso plitimo. Imant iš vienos pusės, tie dideli, masiški susirgimai, jeigu tik atlaiko sveikatos sistema, kuo daugiau žmonių persirgs ir įgis imunitetą, kol nėra patikimos vakcinos, tai nėra labai blogai. Be abejo, blogai, kai miršta vyresnio amžiaus žmonės. Naujoji vakcina nuo COVID-19 turėtų padidinti kolektyvinio imuniteto skaičių.

Tarkim, jeigu dabar pas mus natūraliai yra 10-15 procentų imunitetas, plius apie 50 procentų nuo vakcinos, tai turėsime apie 70 procentų kolektyvinio imuniteto, kai virusas jau nebeplinta. Panašios taktikos laikėsi Skandinavijos šalys, Švedija, Suomija, Norvegija.

Ir vis tiktai, kodėl Skandinavijos šalyse nebuvo priverstinai reikalaujama visiems dėvėti veido kaukes?

Visų pirma, Skandinavijos šalyse žymiai griežčiau yra paisoma žmogaus teisių, o kita vertus, skatinant žmonių sąmoningumą, buvo siekiama įgyti kolektyvinį imunitetą. Kaip žinia, Skandinavų epidemiologai – vieni iš lyderių Europoje. Manau, ir mums vertėtų kur kas atidžiau įsiklausyti į Skandinavijos šalių ekspertų sukauptą patirtį pandemijos metu.

Ypač aktualus ir diskutuotinas klausimas – buvusio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos pateikiama užsikrėtusiųjų COVID-19 statistika ir testų patikimumas?

Be abejo, dėl testų patikimumo man tenka girdėti daug įvairių nuomonių. Ko gero, sunku dabar tiksliai pasakyti, kiek iš tikrųjų Lietuvoje yra užsikrėtusiųjų koronavirusu. Vis tiktai dabar aš nenorėčiau kalbėti apie buvusio sveikatos apsaugos ministro ir buvusio premjero darbus. Ekspremjero S. Skvernelio terminologija buvo naudojama sovietinėje armijoje – „PAKAZUCHA“ – toks atsainus požiūris į prezidento G. Nausėdos sukviestų profesorių bei ekspertų pasitarimą dėl pandemijos iššūkių prezidentūroje parodo žemą politinę kultūrą.

Girdžiu sąmokslo teorijas, neva toks ir buvo „valstiečių“ noras, imituojant karantiną, palikti sujauktą situaciją šalyje ateinančiai vyriausybei. Bet jeigu užsiimama imitacijomis, kam gi tas žodis „karantinas“?!.. Tokiu būdu masiškai buvo bauginami žmonės, o juk baimė ir stresas, visi gerai žinome, mažina imuninį atsaką, todėl žmonės kur kas dažniau suserga infekcinėmis ligomis. Visuomenėje sukelta baimė ir fizinio aktyvumo mažinimas, uždarius sporto klubus, be abejo, silpnina natūralų žmonių imunitetą.

Kalbant apie kolektyvinį imunitetą, ar jums neatrodo keista, jog pastaruoju metu daug kalbama apie skubų vakcinos nuo COVID-19 įsigijimą ir žmonių skiepijimą, tačiau beveik negirdime rimtų diskusijų apie sveiką gyvenseną ir natūralaus imuniteto stiprinimo svarbą? Vien tiktai Seimo narys Dainius Kepenis išdrįsta viešai užduoti „nepatogius“ klausimus buvusiam sveikatos apsaugos ministrui A. Verygai, Seimo pirmininkei, naujai premjerei ir principingai kelia klausimą apie sveikos gyvensenos bei natūralaus imuniteto svarbą?..

Be abejo, tokia situacija man atrodo keista. Aš visuomet pasisakau už natūralaus žmogaus imuniteto stiprinimą ir sveiką gyvenseną. Kolektyvinis imunitetas – specifinis imunitetas įgaunamas persirgus arba panaudojus vakciną, t. y. paskiepijus didžiąją dalį visuomenės. Esant 60-80 procentų kolektyvinio specifinio imuniteto, viruso plitimas sustabdomas.

Neabejotinai, natūralios imuninės sistemos stiprinimas sveikų miestų visuomenėms visada svarbus veiksnys ir ypač pandemijos metu. Įvedus karantiną šalyje, uždaromi sporto klubai, rekreacijos kompleksai, tokiu būdu mažinamos galimybės žmonėms sveikai gyventi.

Mažėjant fiziniam aktyvumui, silpnėja žmogaus natūralus imunitetas. Koks čia begali būti fizinis aktyvumas, jeigu ištisą darbo dieną sėdi prie kompiuterio? Aš ir pats asmeniškai tai jaučiu, nes karantino metu nuolat tenka darbuotis nuotoliniu būdu – internetu.

Taigi, gaunasi užburtas ratas: mažėjant fiziniam aktyvumui ir silpnėjant natūraliam žmogaus imunitetui, pandemijos metu belieka pasikliauti vakcina, siekiant užtikrinti kolektyvinio imuniteto procentinį augimą.

Pasisakote už žmonių vakcinavimą net ir tuo atveju, jeigu naujoji vakcina nėra iki galo ištirta, nėra pilnai patikima?!..

Aišku, naujosios vakcinos efektyvumas ir šalutinis poveikis yra diskutuotinas, tačiau kaip bet kuris medikamentas, vakcina turi didelį psichologinį – placebo efektą. Svarbu, kad žmonės patikėtų teigiamu vakcinos poveikiu. Manau, vakcinavimas yra būtinas. Šiuo atveju aš tikrai nepritariu Seimo nario D. Kepenio gan radikaliai, kategoriškai pozicijai vakcinos atžvilgiu. Čia reikėtų atskirti du dalykus: tiek pačią vakciną, tiek ir natūralaus imuniteto stiprinimo svarbą.

Be abejo, patikimai vakcinai sukurti prireiktų kelerių metų, todėl ir pasigirsta nuomonių, jog skiepytis pavojinga. Taipogi daug diskutuojama, ar reikia vakcinuoti persirgusius žmones?..

Žodžiu, daugybė neatsakytų klausimų, nėra viskas aišku netgi mokslininkams. Jeigu visiems būtų viskas aišku, tai ir nekiltų diskusijų. PSO neseniai surengtoje Sveikų miestų tinklo konferencijoje, kalbant apie naująsias vakcinas, niekas nepasakė kažko naujo, nepateikė stebuklingų receptų.

Beje, man keistokai atrodo pandemijos COVID-19 suvaldymo situacija Kinijoje. Mes nežinome, kokia yra reali padėtis pasaulyje ekonomiškai pirmaujančioje komunistinės diktatūros šalyje. Niekas negali pasakyti, kaip iš tikrųjų kinams pavyko suvaldyti pandemiją. O gal jie jau turi pasigaminę vakciną nuo COVID-19 ir paskiepijo Kinijos gyventojus?..

Reziumuojant, PSO surengtoje Sveikų miestų tinklo konferencijoje ar buvo akcentuojama sveikos gyvensenos ir natūralaus žmogaus imuniteto svarba?

Minėtoje konferencijoje buvo pasidalinta įvairiomis patirtimis, daug kalbėta apie žmonių fizinio aktyvumo ir natūralaus imuniteto svarbą. Buvo diskutuojama ne tiek apie vakcinas, o apie tai, kaip sveikai gyventi ir nesusirgti. Vis tiktai, kartoju, pagrindinis mano dėmesys buvo nukreiptas ne į pačią pandemiją, o į popandeminio laikotarpiu būtinus atlikti darbus, jaunimo socializaciją, grįžimą į normalų gyvenimą.

Nejau manote, jog naujoji Lietuvos valdžia įsiklausys į PSO surengtos Sveikų miestų konferencijos dalyvių rekomendacijas?

Aš labai tikiuosi, kad įsiklausys. Prezidento iniciatyva suburta ekspertų komanda turėtų į tai atsižvelgti. Rimtoms problemoms valstybėje spręsti būtina sutelkti kuo daugiau mokslo žmonių ir ekspertų. Juk ne veltui buvo sugalvoti vadinamieji „smegenų šturmai“. Mes esame maža tauta. Pas mus nėra ryškių lyderių, kurie vieni viską išmano. Dabar tereikia sutartu laiku susėsti prie kompiuterio ir drauge tartis. Šiuolaikinės IT technologijos leidžia surengti virtualias apskritojo stalo diskusijas ir tartis, ką šiuo metu būtina daryti, kaip mums toliau gyventi.

Mes ir Klaipėdoje drauge su meru V. Grubliausku miesto taryboje kolektyviai aptariame ir sprendžiame aktualiausias problemas. Ne taip paprasta susitarti, kai uostamiestyje veikia keturios ligoninės, turinčios du skirtingus steigėjus, neišvengiamai kyla darnaus įstaigų koordinavimo problemos.

Karantino metu bene svarbiausias dalykas – savalaikis gyventojų švietimas. Užsikrėtusieji koronavirusu žmonės iškart pradeda gerti antibiotikus, nors to tikrai nereikėtų daryti. Būtina išaiškinti žmonėms, kaip elgtis, jeigu koronaviruso testas yra teigiamas? Jeigu užsikrėtęs žmogus nieko nejaučia, tai jam nieko ir nereikia daryti, tiktai izoliuotis namuose ir gerti arbatą. O dabar žmonės pasiduoda panikai, vos tiktai pakilo temperatūra, ima ieškoti vaistų, geria antibiotikus.

Kaipgi žmonėms nepasiduoti panikai, jeigu nuo ryto iki vakaro visuomenė yra bauginama skelbiamomis užsikrėtusiųjų koronavirusu statistikomis, o nenorintiems dėvėti veido kaukių grasinama milžiniškomis baudomis? Nejau mūsų valdžia tiek temoka – bauginti, griežtinti ir bausti?!

Žmonių bauginimas koronavirusu – ne vien tiktai Lietuvos, bet ir viso pasaulio problema. Be abejo, gąsdinimai baudomis, konstitucinių žmogaus teisių suvaržymai nėra normalus dalykas ir kažin ar apskritai gali pasitarnauti situacijos normalizavimui. Aš tikrai nesu radikalių priemonių šalininkas. Ypač dabar, įvedus karantiną, kai visiems mums tenka susidurti su pandemijos iššūkiais ir problemomis, būtinas konstruktyvus dialogas, aktyvus visuomenės švietimas, bendromis pastangomis ieškant aukso vidurio.

Interviu pabaigai, ko palinkėtumėte Klaipėdos universiteto akademinei bendruomenei, studentams, darbuotojams ir profesūrai Šv. Kalėdų ir Naujųjų Metų proga?

Šiuo kritišku momentu mums ypač svarbu susitelkti ir įsiklausyti į nepriklausomų ekspertų nuomonę. Linkiu kuo mažiau ieškoti vienas kitame blogio ir sugebėti matyti gėrį, su viltimi žvelgti į ateitį!..

Visi sunkmečiai praeina. Apskritai viskas žmogaus gyvenime praeina. Aš nesuabsoliutinu mirties, nes tai neatsiejama žmogiškosios būties dalis. Žmonės gimsta ir miršta, betgi tai neišvengiama, deja. Kita vertus, labai blogai daroma, kai kasdien skelbiama mirčių nuo koronaviruso statistika. Nuolatos sistemingai bauginti, kalbėti žmonėms apie mirtį tikrai nederėtų…

Akademinei bendruomenei, mieliems kolegoms ir artimiesiems linkiu gražių, šviesių, nuotaikingų švenčių!.. Būkime optimistais, viskas bus gerai. Svarbiausia, mokėkime matyti šviesą ne vien tik tunelio gale, bet ir tieskime tiltus. Nors kai kas gal norėtų per Kuršių marias išrausti tunelį, bet aš visada pasisakau už tiltą. Alegoriškai – tiltas neatsiejamas nuo šviesos, važiuodamas juo tu matai dangų, saulę, žvaigždes. O tunelyje niekas dangaus nemato, nebent tolumoje žybsinčią dirbtinę elektros lemputę. Taigi, visiems geros sveikatos, daugiau optimizmo ir viltiems!..

Manau, to paties mielam KU rektoriui, prof. Artūrui Razbadauskui nuoširdžiai linki akademinė bendruomenė. Geros Jums sveikatos, nesenkančios energijos, kūrybiškumo atsakingame darbe!.. Dėkui už interviu pokalbį.

Publikavimui parengė Juozas IVANAUSKAS

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

Atsiliepimų 4

  1. Kali juda says:

    Šnekama taip, tarsi būtų įrodyta, kad šitą ligą sukelia virusas. Yra įrodymai, bet taip jau pritempti, su išankstiniu nusistatymu ir paremti prielaidomis ir asociacijomis. Žinoma, kad PCR testas „gaudo“ ne virusą, o genetinės medžiagos fragmentą, kuris, atseit, viruso. Kad net ir būtų viruso dalis, vistiek tai nereikštų, kad virusas ir sukelia ligą. Pasigilinkite į virusų atsiradimo istoriją. Ir kaip įrodoma, kad virusas ir sukelia ligą. Tiesiog pramonei, netgi ir patiems žmonėms, prireikė pateisinimo – kodėl pradėjo rastis tokios ligos, kurių anksčiau nebuvo arba buvo įpatingai retos. Nekaltinsi, gi, savo gyvenimo būdo – apsisupti nuodais. Bet dar labiau negalima kaltinti, savo didžiosios meilės – Elektros.
    Pradžiai, žmonės tiesiog elektrifikuodavosi dėl pramogos. Prisukdavo statinio krūvio stiklainiuką – ir čiupdavo iškrovą. Netgi atsirado gydytojai, kurie elektros iškrova ligas gydydavo. Žinoma, daliai tai liūdnai baigdavosi ir susižalodavo. Bet visuomenė jau buvo apžavėta – elektros apkerėta. Vėliau, su telegrafo atsiradimu, atsirado naujos ligos ( ar išplito senos) – net buvo pastebėta, kad paslaptingos „nervinės“ ligos, plinta palei geležinkelius ir telegrafo linijas. Bet, kadangi buvo ieškoma fizinės priežasties, tai jos neradus – nuspręsta, kad naujos ligos — nervinės kilmės. Kp gero, panašiu laiku, visuomenėje gavo įtakos ir „infekcinių ligų frakcija“. Kur ligų priežastis – mikrobai. Bešampas prieš Pasterą. Visuomenei pasirodė logiška mikrobų teorijos logika ir paniro į „mikrobų teoriją“.
    Kai jau žmonių organizmai apsiprato su naujo tipo elektromagnetiniu smogu – atėjo naujas – radijos. Pvz. Markonio saloje, vienu metu, buvo didžiausia radijo antenų koncentracija pasaulyje. Tai „infekcijos“ ir širdies sutrikimai, ne tik kamavo jį ir jo šeimą, bet ir išmarino bites.
    Apsipratus prie radijo, vėl naujiena – radarai, paskui palydovai, mobilos, wi-fi ir kitos, elektromagnetinį smogą skleidžiančios technologijos. Ir kiekvienu kartu – vis po epidemiją, žinoma sukelta virusų. O tie, kurie pasidarė jautrūs el. technologijom – visuomenė atstūmė. Maždaug “ aš nieko nejaučiu, o tu čia pats sau prisifantazuoji. Matyt, tau su galvą kažkas negerai. Vyniok iš čia“. Tokių „jautrių“ – el. smogo sužalotų žmonių, manoma yra min. 5 proc. Ir jų daugėja. Kaip ir daugėja nuo technologijų priklausomų žmonių. Kadangi modernios technologijos be elektros neveikia – tai galima sakyti, žmonės yra priklausomi nuo elektros. Ir pasikėsinimas, netgi blogas žodis apie elektrą, priklausomų nuo technologijų žmonių prote yra tapatus pasikėsinimui į priklausomybę – technologijas. Kaip, žinome, priklausomybės ligomis sergantieji, blaiviai mąstyti negali. Kaip ir negali sau to pripažinti. Čia jau net ne asmenys serga priklausomybe – o ištisa civilizacija. Ir jau ne vieną amžių, tai ta liga įmelsta-įkrauta stiprokai. Ir atsisakyti elektros nebegalima. Teks prisitaikyti, kažko netenkant, arba susirgti. Arba sirgti prisitaikymo metu. Arba praeis pro šalį. Šį kart. O kitą?
    Aišku, ta visuomenės dalis, kuri nori viską „monetizuoti“, suuodė kiek pinigo iš to galima išpešt. Ir kontrolės. Ir pasiūlė „sėst ant vaistų“. Kai pasveikstama ir be vaistų arba nepaisant vaistų, o nuopelnai surašomi „vaistams“ ir skiepams. Nors ir be jų „pandemija“ praeina. Kaip sakant, aukštasis pilotažas, įtikint žmones, kad jei nedarys to ir ano – Saulė nebepatekės. Ir ji pateka, tik dėl „to ir ano“. O tikėjimas virsta tradicijomis, „savaime suprantama“, „mokslu“… Aišku, yra dalykų jei kurių nedarysi ( higienos, pilnaverčio maisto, net ir tų pačių vaistų, kai kuriais atvejais), Saulė nepatekės.
    Taip ir turim mediciną, kuri ne tik padeda, bet ir žudo. Bet be jos daugelis negali išsiversti ir ji būtina. Kaip ir medikai būtini, kad ir kokiom programom beužprogramuoti. Kartais valymasis-liga-adaptacija, gali per greitai vykti ir „išvalyti“ iš šio gyvenimo. Tam sulėtinti reikia vaistų-nuodų. Tokia „Eurocentristinė“ visuomenė. Kaip sakoma, visuomenė nusipelno visko, ką turi .Galų gale, gydytojų ketinimai geri ir nuoširdūs, tiesiog įrankiai ir programinė įranga ne kokia.
    Tai alopatinė medicina, paremta redukcionistiniu mokslu. Alopatinė – kovojanti prieš patogeną- numanomajį ligos sukelėją. Nors jei apsibrėši, kad ligos sukelėjas yra simptomas, tai simptomo pasireiškimas ir bus ligos sukelėjas. Čia nuo „politinės valios“ priklauso – kiek giliai norima-sugebama lįsti. Ir kokie modeliai bus taikomi. O redukcionizmo esmė – suskaldžius gyvą į daug dalių ir tas dalis sulipdę atgal – gausime tą patį gyvą. Skaldyk ir valdyk.
    Alopatinė medicina gali būti dirbtinė cheminė ir natūrali. Natūrali, kai prieš ligą – simptomus, „pastatomos“ natūralios medžiogos ir jų kombinacijos. Tai tradicinė kinų, tibetiečių medicina, ajurvedos sistema. Čia labiau stengiamasi padėti organizmui pačiam susitvarkyti, jam ne maišant, o padedant. Kai eurocentristinėje medicinoje, sintetinėmis medžiagomis, kartais net ir nukopijuotomis nuo natūralių, pagrindinis dėmesys skiriamas simptomo sunaikinimui. Bet jeigu simptomą laikai liga, tai jo panaikinimas tolygus ligos išgydymui. O kai tas pats išlys per kitą vietą – jau nauja liga ir naujas gydymas :). Kaip sakoma: „there is no pill for every ill, but there is ill for every pill“. „Nėra piliulės nuo kiekvienos ligos, bet kiekvienai piliulei yra liga“.
    Taip ligų ir priaugo, tarsi iš gausybės rago. Tai „virusai“, tai „genetinės mutacijos“, tai „paveldimumas“, tai dar koks šposas. Čia tik simptomai. Tapome turtinga ligomis visuomenė, net būna kas tuo ir didžiuojasi, pvz. bobutės giriasi, kuri daugiau ligų turi. O alopatinė medicina, vietoj to, kad pripažintų, jog kažkur klysta ir neįgali išgyditi ligas, o neretai jas pati ir sukelia, vis žada ir žada, kad tuoj tuoj, jau beveik matoma išeitis. O išeitis tokia – genų kontrolė-manipuliacija. Tik tam reik to ir ano, turi elgtis taip ir ne kitaip ir būsi „sveikas“… Man čia panašiau ne į išeitį, o į įvadą į kažkur, vis žadant šviesų rytojų. Kaip tam asilui morką prieš nosį – ir pirmyn. Ar kaip tam anekdote: Smuklėj, virš prekystalio kabo užrašas „Rytoj alus nemokamai“. Paskaito žmogelis ir nusprendžia ryt su draugeliais ateit nemokamai išgert. Ateina, užsisako alaus ir sako- Tai nemokamai? . Smuklininkas atsako,- moki skaityt? Aiškiai parašyta – „Rytoj alus nemokamai“…

  2. šventas naivumas says:

    Žinoma, siekiant suvaldyti pandemiją, mažas krautuvėles reikėtų palikti, o prekybcentrius uždaryti.
    Profesoriau, ką veiktų valdžia, jei plandemijos nebūtų:)?

  3. 0p says:

    Sukeltų karą.

  4. kk says:

    netikiu-ir veidas jo nepatikimas…

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

top