Lietuvių kalbos naikinimas, priešintis tam ar ne?

2012, gruodžio 2, 13:55 | kategorija Kelias | 18 komentarų | peržiūrų 2 503 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

paveikslėlisNuostabi ta mūsų kalba! Kiek ilgai ji gyvuoja, o gyvuos? Ar kas pajautėte, kaip ji po truputį keičiasi, ar pastebėjote, kad jos žodžiai keičiami svetimybėmis, kurių pagrindas – kitų kalbų skoliniai (daugiausia anglų) sulietuvintomis galūnėmis (sulietuvintos galūnės – gudru ar ne?). Tokių žodžių ypatingai apstu valstybinėse ir/ar mokslo įstaigose.

Net tokios įstaigos/tarnybos, kaip “Valstybinė lietuvių kalbos inspekcija/komisija”, savo pavadinimuose naudoja protus atjungiančius ir daugumai gyventojų nesuprantamus barbarizmus, kurie mums pristatomi kaip tarptautiniai žodžiai. Sąmoningai tai daroma ar ne? Į šį klausimą atsakymo neturiu, žinau tik tiek, kad tai vyksta.

Žinia, įvairių nustatytų nelietuviškų žodžių (term’inų standart’ų) žmogų mokina jau mokykloje. Kiekvienais metais vadovėliai vis gausiau papildomi įvairiausiais barbarizmais – lietuviškų žodžių keitiniais.

Daugumos iš jų reikšmių mokiniai neįsimena. Dažnai nesuvokia, apie ką apskritai yra rašoma vadovėlių puslapiuose. Švietimo įstaigos/mokyklos skelbiamos žinių teikėjais. Kodėl jų teikimas vietomis toks painus?

Ieškant atsakymo, el. laišku buvo kreiptasi į Ugdymo plėtotės centrą, atsakingą už vadovėlių turinio vertinimą. Ar UPC yra atsakingas ir už turinio kalbinės raiškos vertinimą? Ugdymo plėtotės centro Veiklos analizės ir kokybės užtikrinimo skyriaus metodininkė Ramunė Šiaučiulytė atrašė, kad ” už vadovėlių kalbinės raiškos ir terminijos vertinimą yra atsakinga Lietuvių kalbos komisija.

Teikėjas/leidėjas vadovėlio antraštinio lapo antroje pusėje įrašo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos sprendimą dėl vadovėlio kalbos atitikties kalbos taisyklingumo reikalavimams.”
Akivaizdu, kad tarptautiniai (kad ir kokią žinią šis žodis neštų) žodžiai vis labiau skverbiasi į lietuvių kalbos žodyną kaip keitiniai.

Dauguma tų keitinių turi puikių lietuviškų atitikmenų, o jei ir neturi, kas trukdo kurti naujus? Valstybėje turime ne vieną tarnybą/įstaigą, kuriai privalu prižiūrėti, kad mūsų kalba būtų saugoma ir puoselėjama. Tik ar tikrai jų užduotis ją išsaugoti, ar tikrai jiems rūpi, kad lietuvių kalba gyvuotų savu pavidalu?

Kiek tenka viešai girdėti šių tarnybų pasisakymus, tai juose skamba vien nuogąstavimai, kad jų kuriami naujadarai niekam nepatinka ir netinka, nors bandoma keisti tik tokius žodžius, kurie esminių pokyčių ir įtakos žmonių tarpusavio supratimui neturi. O esminių žodžių, kurių gausu valstybės valdymo žodyne ir jie yra svarbūs, niekas nedrįsta keisti.

Turime aibę: politikų, advokatų, medikų, specialistų, marketiningų, shopų, kodeksų, inspekcijų, inspektorių, komisijų ir gyvą galybę kitų žodžių, kurie tikrai turi lietuviškus atitikmenis. Taigi lietuvių kalba – seniausia Europoje, o gal net ir visame pasaulyje. Kaip čia yra, kad ją lengvai aukojame?

Bet kurio žodžio reikšmė turi atitikti juo įvardijamą veiksmą ar tam tikrą pavidalą.

Kokį pavidalą įgauname mes, kai naudojame žodžius, kurių reikšmių iš esmės nesugebame suvokti? Na, ne visi, bet dauguma. Kalbu apie didžiąją dalį tautos, kurią, atjungus nuo proto, lengva valdyti ir nukreipti susinaikinimo linkme. Žiūrint plačiau, net nukreipti niekur nereikia, bendro sutarimo neturinti žmonių grupė pasmerkta elgtis kvailai: kažką kažkas kalba ir vienas kito nesupranta. Kažkur girdėta?

Atmintyje yra išlikęs prisiminimas apie atliktą bandymą su varlėmis ir jų gebėjimu sureaguoti į pokyčius aplinkoje. Bandymui buvo panaudoti du pilni puodai vandens, varlės ir kaistuvas vandeniui užkaisti. Į ką tik užkaistą vandenį įdėta varlė iš karto pajuto pokytį ir nedelsiant iššoko iš indo. Antrai varlei pasisekė mažiau, nors ji buvo patalpinta ne į verdantį, bet į šaltą vandenį. Nepasisekė dėl to, kad vanduo buvo po truputį kaitinamas iki kol užvirs. Jam užvirus, išvirė ir varlė. Kas jai nutiko, kad ji nesugebėjo sureaguoti į vykstantį pokytį? Ar panašus likimas laukia ir lietuvių kalbos?

http://youtu.be/APxGubAkOz0 – “Išvirusios varlės bandymas”

Seimas yra patvirtinęs žmonių grupę, kuri, teisiniais “aktais” įvardinta kaip „komisija“ (ir šio pavadinimo, šiukštu, negalima keist), šiuo metu “egzistuota” kaip „Valstybinė lietuvių kalbos komisija“. Ji tvirtina, kokie žodžiai turi būti naudojami lietuvių kalboje. Patvirtinta daug nelietuviškų žodžių – pilnas „Terminų bankas“.

Pasiūlymus komisijai (ir bankui) teikia ir Lietuvos Standartizacijos departamentas prie Aplinkos ministerijos.

Išreiškus susirūpinimą lietuvių kalbos gryninimu bei pasiteiravus, kaip būtų galima prisidėti prie barbarizmų keitimo lietuviškais atitikmenimis (bendrauti jiems buvo pasiūlyta el.paštu), iš Standartizacijos departamento gautas N.Banevičienės (Planavimo, tikrinimo ir leidybos skyriaus vyr. specialistė (lietuvių kalbos ekspertė, Terminologijos komisijos narė) atsakymas, kad cituoju:

„Departamento Terminologijos komisijos pirmininkas ir nariai nemato Jūsų galimybių prisidėti prie mūsų institucijoje dirbamo terminologinio darbo – jis vyksta realiai darbo vietoje kiekvieną dieną.“

Kaip sakoma, užtrenkė duris palei nosį. Ir savo vieno sakinio ilgio atsakyme panaudojo net 6 barbarizmus, kurie tikrai turi lietuviškus net mažam vaikui suprantamus atitikmenis. Belstis į dar vienas duris? Ar patiems imtis veiksmo, kad savo savastį išsaugoti? Ar sugebėsime išsaugoti vieną seniausių, o gal net ir seniausią kalbą pasaulyje?

Mokytoja

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

komentarų 18

  1. Kryžiaus žygių pasėkmės says:

    Egzaminas (egzemos minėjimas), Sesija (analogija „brolijai“), Mantija (man – ar tau – ją? daikto nepasidalinimas), Dekanas (dėk anam per mordą – dėk’anas), Fakultetas (kažkokio „f“ kulto garbinimo vieta), Auditorija (vieta kur audžia totorius?), Koliokjumas (vieta kur žmonės kažkuo nepasidalina ir susikolioja), BuchHalteris(ė) (knygų su paslaptimi laikytoja (as)). Taip toliau ir toliau: galima surasti tinkamesnes vertimų reiškmes ir ši sąrašiuką pratęsti. Linksmo juoko visiems iš šių bjaurių svetimybių. Pamąstykim kam tai naudinga kad lietuvių kalba žlugtų – tiem kure kuria naują pasaulio tvarką!

  2. Ra Light says:

    Gerbiamiejie, saugokime savo kalbą patys ir nustokime laukti kol už mus tai kažkas padarys ar lieps tai padaryti (komisijos, tarnybos, valstybinės institucijos ir pan.). Verskime visus naujadarus su kuriais susiduriame kasdieniame gyvenime į sau suprantamą kalbą (vidinę patirties, išgyvenimų ir jausmų kalbą, kuri yra gerokai turtingesnė už rašytinę ar garsinę jos formą). Išnagrinėkime žodžio kilmę (etimologiją), vartojimo kontekstą, kontektsto aktualumą kasdieniame šeimos, gyvenvietės, valstybės gyvenime ir kokie yra nagrinėjamo žodžio atitikmenys gimtoje kalboje.
    Tai padės išsaugoti ir praturtinti kalbą, o kalbos priežiūros komisijos ir kitos „saugojančios“ kalbą tarnybos tik vykdo kažkieno nurodymus ir kalba jiems mažai terūpi.

  3. Antanas says:

    Viskas tik musu visu rankose.Gerbkime ir tausokime ja!!!

  4. Romas says:

    Puikus pavyzdys, kaip sūtrauka kalbos talibano užnuodytais smegenimis bandė mokyti VLKK, kaip ana turi dirbti, ir kaip mandagiai ji buvo pasiųsta.

  5. Renata says:

    Mielieji, siūlau ir lietuviškas raides patiems sumanyti iki visiškos pilnatvės…

  6. Patiksla says:

    „Pakeičiu Lietuvos standartizacijos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pavadinimą į Lietuvos Respublikos standartizacijos departamentą.“ (Valstybės žinios, 2011-12-23, Nr. 157-7440 )

  7. lietuvis says:

    kas čia per kalbos nacis?

  8. Jonislovas says:

    Jei tokia mokytojas iš tiesų dirba kur nors Lietuvos mokyklose, ji nedelsiant turėtų būti nušalinta nuo pareigų ir pradėtas jos veiklos tyrimas. Ligotas žmogus negali mokyti vaikų.

  9. vasius says:

    Tokių mokytojų reikia kuo mažiau. Prašau jos neknisti protą apie seniausią kalbą Europoje ir panašius vėjus. Jei kalba netiks šiems laikams ir užsiklęs nuo realybės ji žus greičiau, negu sukurdama savo terminus natūraliai ar pritaikydama kelis žodžius atsikratė kelių barbarizmų. Per šimtmečio bėgį kalba kito ir daug pažengė nuo Donelaičio laikų. Jei ją tokią laikysime tai ji žus. Neteisingas gelbėjimas daro kalbai didesnį pavojų ir yra didesnė grėsmė nei bet koks kitas žodis iš šalies: taip tokios mokytojos yra didžiausia grėsmė kalbai.

  10. Joris says:

    Kai kalba kinta natūraliai, tai nieko bloga, bet kai kinta priverstinai, t.y., primetami svetimi žodžiai arba sudaromi nesuprantami naujadarai – jau blogai. Nėra kalbos – nėra kultūros, o galiausiai ir tautos. Tie, kas už šito stovi, kuo puikiausiai tai supranta. Vienintelė išeitis – pačiai tautai priešintis. Beje, visai neblogas kovos būdas – keletą instancijų užversti „nepatenkinatais“ laiškais ar skundais. Tik mes savo „išrinktuosius“ galime priversti dirbti mums ir tautai.
    Dauguma nežino, kad kalba žmogui suteikia daug daugiau, negu tik pasikeitimą informacija. Jei kalba tampa nesuprantama ją vartojantiems žmonėms, žmonės tampa bukais.

  11. Ra Light says:

    „Per šimtmečio bėgį kalba kito ir daug pažengė nuo Donelaičio laikų…“ Kaip tą pažangą matuojate ir kodėl skaičiuojate tik nuo Donelaičio laikų? Iki Donelaičio kalbos nebuvo ar kaip?

  12. Raštvedė says:

    Mokytojos rašinyje didžioji sintaksės klaida (‘imtis veiksmo, kad savo savastį išsaugoti’) – tai daug blogiau už tokius tarptautinius žodžius, kurių kanceliariniame stiliuje, be abejo, daug (betgi reikia sugebėti stilius skirti ir, pavyzdžiui, su mažais vaikais kanceliaritais nekalbėti).

  13. a.grumbinas says:

    Rek mažiau kreiptė diemėsė i tus katrej savap pliorp.Rokoukiėmės sava kalba ir teik.Vėsor ir vėsumet.Pasakys kas kuoki žuodi svetėma kalba,apsimeskem dorneles,atseit nesuprontam.Niekor nedings pasikartuos suprontama. …..P.S.Visu pirma teisingai kalbat kad reikia pradėti nuo saves,Tad gal pradėkim nuo „niku“ .Nelabai Lietuviškai skamba Ra Light (nepikit labai 😉 )

  14. Gediminas says:

    Išdėstyti įrodymai, klausimų kaip ir nekyla. Nesuprantama, kam taip ilgai viską tempti, galima būtu ir greičiau pereiti prie robotų kalbos.

  15. Ra Light says:

    Pradėkite, pradėkite nuo savęs ir įvardykite „nikai“ lietuviškai, kurie virtualioje erdvėje mažai ką sako apie žmogų 🙂

  16. Orija says:

    Kodel kalbos komisija akla, kodel mes jiems mokame pinigą,?????kodel nemato miestuose imonių,smuklių ir kitų statinių pavadinimų užrašytu ne Lietuvišką kalbą,ar neateis laikas ,kada LR piliečiai prades juos keisti suprantamais.Nesuvokiu kas nutiktu jeigu ant savo dirbtuves JAV pasirašytum sava kalba iškabą,kiek gautum baudos???

  17. Mokytoja says:

    Straipsnyje pavartotas veiksmažodis “naudoti”, rašant apie kalbos dalykus. Žodis “naudoti” buvo pavartotas 4 kartus. Dalis pasisakiusiųjų priekaištavo autorei dėl temos apskritai ir stiliaus. Išreiškė savo nuomonę ir “žinais” , piktindamiesi tai vienu, tai kitu dalyku…… bet nei vienas jų nepastebėjo “naudoti” pavartojimo, nes….patys kalba/rašo ne pagal standart’us ;), nors kitiems savo pasisakymuose juos bando išaiškinti 🙂
    Didieji kalbos žinovai, savo liet.k. mokėjimą išreikšdami pastabomis Mokytojai, labai nusimins sužinoję VLKK atsakymą šio žodžio atžvilgiu. Kurį čia ir pateikiame:

    “ kalbos dalykai yra vartojami, ne naudojami (žr. http://www.vlkk.lt/lit/2111).
    Pagarbiai
    VLKK konsultantai”

    Taigi akivaizdžiai matyti, ko vertos kritikų pastabos 😉

  18. Mindaugas says:

    Aš manau, kad mūsų protėviai turėjo raštą kuris buvo sunaikintas. Jeigu pati kalba yra magiška, aš tik galiu įsivaizduoti koks buvo mūsų raštas.
    Sudurtiniai žodžiai: Perkūnas – per kūną, šis lietuvių tautos Dievas asocijuojasi su žaibavimu, elektra, o mikro ir makro pasauliu sutapimas(kaip danguje taip ir žemėje) būtų bilologinė elektra, kuri teka kūnu. Velias, Velinas – velėna, po kuria žmogus vėl eina poilsio, vėlyvu laiku. Ar jie kažką žinojo ko mes nežinom? Protas – pro tą (pro ką?), Pasaulis – po Saulę, ir t.t. Manau ne tik reikia puoselėti savo kalbą, bet ją ir atkurti, na bent jau suprasti kokia ji buvo senovėje.

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Svetainę nuo spamo saugo Akismet. Sužinokite kaip naudojami jūsų duomenys.

top