Lietuvos ūkio ligos, diagnozė ir perspektyvos

2013, gruodžio 27, 20:23 | kategorija Ekonomika | 3 komentarai | peržiūrų 569 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

paveikslėlisEkonomika

Nuo to, kaip funkcionuoja ekonomika, priklauso praktiškai visos gyvenimo sritys. Deja, praktiškai visos tautinės, patriotinės organizacijos, tame tarpe ir partijos, ekonomikai beveik neskiria dėmesio arba koncentruojasi į vieną ar keletą atskirų ekonomikos sričių.

Kur esame

2006 metais ruošiant ekonomikos gaires 2007-2013 metų periodui, buvo numatytas tikslas iki periodo pabaigos pagal BVP vienam gyventojui aplenkti bent vieną ES senbuvį. Tada ES buvome 23-ioje vietoje, nuo Portugalijos ( kurią, matyt, ir norima buvo aplenkti) atsilikome 29,5%. Deja, vietoj progreso turime regresą. Europos Sąjungoje mus pasivijo Latvija, o Lenkija ir pralenkė. Atsilikimas nuo Portugalijos ne tik nesumažėjo, o dar padidėjo, nepaisant to, kad Portugalija susiduria su rimtomis problemomis.

Pasaulyje (Pasaulio banko duomenimis) esame maždaug šešiasdešimti (apie kai kurias egzotiškas ar problemines valstybes nėra duomenų). Nuo Portugalijos, kurią norime pasivyti, be jau minėtų valstybių mus skiria Vengrija, Kroatija, Estija, Slovakija, Čekija, Malta bei tokios egzotiškos šalys kaip Venesuela, Antigva ir Barbuda, Barbadosas, Trinidadas ir Tobagas, ir kitos.

Ar Lietuvoje galimas ekonomikos proveržis?

Pastaruosius du dešimtmečius (išskyrus krizės metus) pasaulio ekonomika sparčiai augo, neretai viršydama ir 5% per metus tempą. Lietuva gi, nepaisant optimistinių valdžios vyrų ir moterų kalbų, smuko. Finansų analitiko Janeliūno teigimu dabar Lietuvos BVP mažesnis nei 1990 metais.
Taigi, ar gali Lietuva pakeisti šias tendencijas ir išsiveržti iš skurdo? Kitų šalių patirtis rodo, kad gali.

Pasižiūrėjus į turtingiausių pasaulio valstybių lentelės viršų, ten matome praeityje skurdžias ar net labai skurdžias valstybes – Airiją, Makao, Japoniją, Singapūrą, Honkongą, Korėjos Respubliką. Dabartiniu metu savo stabiliais augimo tempais stebina Kinija, Indija, Azerbaidžanas, Gruzija ir kitos šalys.

Ar lietuviai kvailesni už aukščiau išvardintų šalių gyventojus? Gal ne tokie darbštūs, ne tokie išradingi? Jei į šiuos klausimus atsakome neigiamai, reikia ieškoti kitų priežasčių, kodėl ritamės atgal. Pabandykime apžvelgti, mūsų nuomone, pačias svarbiausias.

Emigracija

Tai lazda su dviem galais. Kuo prastesnė ekonominė situacija, tuo didesnė emigracija. Ir kuo didesnė emigracija, tuo prastesnė ekonominė situacija. Dėl emigracijos visų pirma mažėja darbingo amžiaus žmonių, tai yra tų, kurie kuria produktą ir moka mokesčius. Jei tikėsime gyventojų surašymo duomenimis, dabar Lietuvoje gyvena apie 3 milijonus žmonių. Dirbančių tiesiogiai BVP kuriančiame sektoriuje yra apie 600 tūkstančių. Vadinasi, vienas kuriantis produktą turi išlaikyti save ir dar keturis (vaikus, biudžetininkus, bedarbius, pensininkus).

Jei emigracijos tendencijos nesikeis, tai po poros dešimtmečių šiame sektoriuje liks mažiau nei 300 tūkstančių. Uždirbančių ir išlaikomų santykis tada bus maždaug vienas ir aštuoni. Galima įsivaizduoti, kaip tada atrodys mokesčiai, pensijos, socialinė sfera, kultūros finansavimas.

Tuo metu bus galimos dvi išeitys. Arba tapsime valstybe, gyvenančia iš emigrantų atsiunčiamų pinigų (kaip Albanija ar Moldova). Arba turėsime susitaikyti su masinė žemos kvalifikacijos žmonių imigracija iš dar neturtingesnių šalių, visų pirma iš Pietryčių Azijos ir Šiaurės Rytų Afrikos. Iš esmės tai reiškia tautinės valstybės laidotuves ir tapimą neturtinga musulmoniška (labiausiai tikėtina) valstybe.

Grupinių interesų viršenybė

Visas valstybes, kuriose buvo „ekonominis stebuklas“, vienija bendras bruožas – valstybės interesai. ekonomikoje yra svarbiausi. Lietuvoje galima išskirti tris pagrindines grupes, kurių interesams pajungta ekonomika – tai bankai, natūralios monopolijos (energetika, komunalinės paslaugos, kt) ir stambusis kapitalas.

Kodėl šios grupės įsigalėjo ir pajungė savo interesams visą visuomenę? Visų pirma, jos sugebėjo į savo rankas paimti politinę valdžią. Tai leido padaryti dabar galiojanti partijų finansavimo ir rinkimų sistema (buvo rašyta straipsnyje „Rinkimų reforma“). Iš esmės Seime dabar yra tik šių grupių atstovai, o keletas nepriklausomų Seimo narių neturi jokių galimybių ką nors pakeisti.

Antra – dabartinė „suvienytosios valdžios“ sistema, kai Vyriausybė ir teismai priklausomi nuo Seimo (buvo rašyta straipsnyje „Prezidentūra ir Vyriausybė“), leidžia valdžiai ir su ja susijusioms grupėms veikti nekontroliuojamai, neatsižvelgiant į visuomenės nuomonę ir interesus.

Trečia – teismų integravimas į „valdžios piramidę“ (buvo rašyta straipsnyje „Teismų reforma“) iš esmės panaikina bet kokią „valdžios žmonių“ bei su jais susijusių asmenų atsakomybės už savo veiksmus galimybę.

Korupcija

Reikia atskirti taip vadinamas „žemąją“ ir „aukštąją“ korupciją. „Žemoji“ korupcija, kai duodamas kyšis gydytojui ar policininkui, yra blogybė, bet valstybei kelia nepalyginamai mažesnę grėsmę, nei „aukštoji“ korupcija, kai „prekiaujama“ įstatymais, ministerijomis ar ištisais ūkio sektoriais. Kovoti su „aukštąja“ korupcija yra beviltiška, ją įmanoma tik išrauti su šaknimis, visų pirma panaikinant priežastis, leidžiančias jai gyvuoti.
Pagrindinės priežastys:

– „suvienytosios valdžios“ sistema (straipsnis „Prezidentūra ir Vyriausybė“), kai atskiros valdžios šakos nekontroliuoja viena kitos ir nėra kontroliuojamos visuomenės;
– teismų nesavarankiškumas (straipsnis „Teismų reforma“), kai teismai yra priklausomi nuo tų, kuriuos turėtų kontroliuoti, faktiškai tai reiškia nebaudžiamumą;
– daugybė leidimų, licenzijų ir kontroliuojančių institucijų, kas leidžia valdininkams turėti naudos, sukuriant skirtingas sąlygas privatiems ūkio subjektams;
– atskirų ūkio sektorių monopolizavimas ir perdavimas į privačias rankas;
– „bendri“ valstybės ir privataus kapitalo projektai, leidžiantys valstybės lėšas ar įgaliojimus perduoti į privačias rankas.

Strategijos nebuvimas

Lietuva iki šiol neturi nei ilgalaikės valstybės vizijos, nei aiškiai suformuluotų strateginių tikslų, nei plano, kaip juos įgyvendinti. Visokių „strategijų“ buvo prikurta dešimtys, o gal ir šimtai, bet visos baigėsi niekuo. Esant dabartinei situacijai, Lietuva negali turėti ilgalaikės ekonominės strategijos, nes tai keltų pavojų dabar vyraujantiems grupiniams interesams.

Todėl bet kokie bandymai sukurti normalią strategiją valdžios įstaigose blokuojami arba paverčiami farsu. Dar viena blogybė, kad viešosios nuomonės formavimas per visuomenės informavimo priemones iš esmės yra uzurpuotas interesų grupių – faktiškai tai atlieka išimtinai bankų analitikai ir Laisvosios rinkos instituto darbuotojai.

Stambaus kapitalo protegavimas

Stambus kapitalas Lietuvoje sukuria mažiau nei dešimtadalį BVP, bet jam tenka daugiau kaip pusė Lietuvoje generuojamo pelno. Tai pasiekiama sukuriant jiems išskirtines sąlygas – mokesčių sistema orientuota į stambaus kapitalo interesus, nepalyginamai geresnės galimybės viešuosiuose pirkimuose (per metus apie 14 milijardų litų!), Europos Sąjungos paramos skirstymas, valstybės dotacijos, kai kuriais atvejais netgi įstatymai keičiami dėl kurios nors vienos įmonės interesų. Kartais tokie veiksmai dangstomi užsienio investicijų pritraukimo vėliava.  Tokia politika lemia, kad smulkus ir vidutinis verslas faktiškai išstumtas iš daugelio ūkio sektorių, o parama iš esmės yra fikcija.

Europos Sąjungos parama

Stodama į ES, Lietuva prisiėmė įsipareigojimus, kurie iš esmės lėmė, kad didelė dalis vidaus rinkos buvo atiduota užsienio šalių kompanijoms. Taip pat Lietuva gavo ir dabar gauna ES fondų paramą. Jei ši parama būtų panaudojama tikslingai, tai iš dalies kompensuotų praradimus. Pagrindinės ES paramos panaudojimo problemos:

– didelė dalis nukreipiama į BVP nekuriančius sektorius, ir jos panaudojimo efektyvumas abejotinas (valdininkų komandiruočių finansavimas ir pan.)
– verslo sektoriuje paramos skyrimą didžiąją dalimi nulemia formalūs arba abejotinos svarbos dalykai (paraiškos užpildymo teisingumas, įtaka lyčių lygybės įtvirtinimui ir pan.), taip pat nemažą įtaką turi korupciniai reiškiniai;
– parama skiriama ne pagal įmonių poreikius, o pagal valdininkų sugalvotas sritis (mokymams, informacinių technologijų diegimui, dalyvavimui parodose). Didžioji dalis smulkių įmonių nepajėgios kofinansuoti šių projektų, ir automatiškai lieka už borto;
– parama skiriama dotacijų (negrąžintinai) pavidalu, kas smarkiai iškraipo konkurencinę aplinką.

Sąlygos vietiniam ir užsienio kapitalui

Pastaraisiais metais įsigalėjo kapitalo bėgimo iš Lietuvos tendencija. Į užsienį kiekvienais metais išvežamas lietuviškas kapitalas kelis kartus didesnis, nei užsienio investicijos Lietuvoje. Gal bandant padaryti „gražesnius“ investicijų Lietuvoje skaičius, gal dėl kitų priežasčių užsienio investicijoms dažnai taikomos geresnės sąlygos, negu Lietuvos įmonėms (mokesčių lengvatos, dotacijos, greitesnis leidimų formalumų sutvarkymas ir pan.). Tokia politika iškreipia konkurenciją ir tik paskatina dar didesnį lietuviško kapitalo bėgimą iš šalies.

Biudžeto sudarymo principai ir skolinimosi politika

Taikomas iš esmės ydingas biudžeto sudarymo principas – iš pradžių suskaičiuojamos norimos išlaidos, po to prie jų bandoma pritraukti pajamas. Tai veda prie pastovaus mokesčių didėjimo (tiek atviro, tiek paslėpta forma) ir pastovaus biudžeto deficito, kuris finansuojamas paskolomis.

Lietuvos užsienio skola lyginant su BVP nėra labai didelė, ir tolimesnį skolinimąsi galima būtų pateisinti, jei paskolos būtų naudojamos investicijoms į BVP kuriančius sektorius. Dabartinė politika, kai paskolos naudojamos „skylių kamšymui“ ir „pravalgymui“, dar labiau smukdo šalies ūkį.

Gamyba

Lietuvos ekonomika orientuota į paslaugų sektorių, o gamyba sudaro mažiau nei trečdalį. To pasekmė – iki krizės importas viršijo eksportą pusantro (!) karto. Tai reiškia, kad kaip valstybė išleidžiame daugiau nei uždirbame. Kol kas šis skirtumas finansuojamas didėjančiu valdžios ir gyventojų įsiskolinimu, bet ilgai taip tęstis negali.

Finansų sektorius

Finansų sektorius iš esmės atiduotas į Skandinavijos bankų rankas. Jie į Lietuvą pritraukė didelį pinigų kiekį, kas buvo vienas iš svarbiausių BVP augimo veiksnių (skaičiuojant išlaidų metodu) iki krizės. Problema ta, kad užsienio bankai nenoriai finansuoja verslą, o orientuojasi į vartojimo finansavimą (būsto finansavimas, vartojamosios paskolos). Faktiškai didžioji dalis „įlietų“ į Lietuvą pinigų nueina užsienio prekybos deficito padengimui, ir didina gyventojų įsiskolinimą, o gamybos, kurios pagalba galima būtų tą įsiskolinimą dengti, neskatina.

Kita didelė problema – dominuojant skandinaviškiems bankams ekonomika, o tuo pačiu ir vyriausybė, darosi nuo jų pernelyg priklausoma ir tai įtakoja valstybės ekonominę politiką.

Ką daryti?

Siekiant radikaliai pagerinti ekonomikos būklę, reikia:

– pašalinti priežastis, leidžiančias ekonomikoje įsigalėti grupiniams interesams ir korupcijai (valdžios sistema ir kontrolė, teismai, rinkimų ir partijų finansavimo ir veiklos sistema, …);

– paruošti ir įgyvendinti ekonomikos gaivinimo strategiją ir planą. Esminis momentas – reikia pasiekti, kad šis planas atitiktų valstybės ir visuomenės, o ne atskirų grupių (bankų, monopolininkų, stambaus kapitalo) interesus, todėl iš plano ruošimo būtina eliminuoti jų atstovus.

Lietuvai yra reikalinga stipri tautiška politinė jėga, kuri būtų orientuota ne į deklaratyvų, o į racionalų tautiškumą, kuri sugebėtų įgyvendinti būtinas esmines (ne kosmetines) reformas visose svarbiausiose srityse. Ar tokia atsiras?

Juozas Pocius

Sarmatai

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

komentarai 3

  1. anonymous says:

    Pąrtija nuo žodžio PART –
    Dalis. Partijos suskaldo
    visuomenę, ši tampa nebevieninga
    ją lengva kontroliuoti, ji nesukyla.
    TOKIA YRA DEMOKRATIJA.
    Amen.

  2. Tomas says:

    Aciu uz tikroviška straipsni.

  3. Rinkimu boikotas says:

    Labai vertinga analize.
    Viskas yra zinoma, bet labai logiskai sudeliota.
    As rinkimus boikotuoju ir del vietos stokos priezastis nutylesiu.
    Idomu butu straipsnio autoriaus nuomone siuo klausimu.
    Pagarbiai.

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

top