Nacionalinė valstybė po krizės smogia atsakomąjį smūgį

2014, gruodžio 9, 5:02 | kategorija Ideologija | atsiliepimų dar nėra | peržiūrų 388 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

paveikslėlisMark Mazower

Valstybė sugrįžta? Panašu, kad taip. Nebemadingi tarpvalstybiniai konfliktai suplaka kiniečių jūras ir sukuria nestabilumo atmosferą prie vakarinių Rusijos sienų. Tarpvalstybiniai susitikimai, pavyzdžiui pastaroji APEC konferencija ir „Dvidešimtuko“ susirinkimas Sidnėjuje, įgavo neįprastą jiems svarbą. Gerai tas, kad tradicinė diplomatija iš naujo pradeda atlikti pagrindinį vaidmenį pačiais įvairiausiais klausimais – nuo branduolinės Irako programos iki globalaus atšilimo.

Tačiau nuo 1990-ųjų pradžios vyrauja nuomonė apie tai, jog globalizacija pakeitė pasaulį, išvesdama į sceną nevalstybiškus aktorius. Su šaltojo karo pabaiga sustiprėjo vos ne marksistinio pobūdžio viltys, kad valstybės pamažu numirs, išstumiamos laisvų prekių ir pinigų srautų, o taip pat susilpnintos jau minėtų nevalstybiškų aktorių, tarp kurių pačios pastebimiausios yra teroristinės grupuotės. Tokį požiūrį palaikė praktiškai visos politinės jėgos.

Rinkos globalizacijos kritikai iš kairiojo flango tikėjosi liaudies valdžios sustiprėjimo. Jų požiūriu, nevyriausybinės organizacijos turėjo pakeisti esą apmirštančius nacionalinės valstybės institutus ir sukurti naujas, labiau gyvybingas politinio aktyvumo formas. Technologijos turėjo garantuoti labiau efektyvius įsisenėjusių problemų sprendimo būdus, veikdamos apeinant stagnacinius valstybinius organus.

Dešinieji neoliberalai sveikino globalių finansų stiprėjimą, kapitalo kontrolės naikinimą ir bankų sferos reguliavimo naikinimą, iš dalies dėl to, kad visa tai silpnino valstybės galimybes kontroliuoti rinkas. Gamybos ir paslaugų sferose didžiulę valdžią įgavo korporacijos, sugebėjusios pasinaudoti įvairiais mokesčių režimais ir atlyginimų lygiais įvairiose pasaulio šalyse.

Bet šiose viltyse nebuvo įvertinta valstybės ištvermė, gyvybingumas ir žinoma, valstybės bei jos institutų legitimumas, o taip pat sunkumai kelyje, kuriant naujus institutus nuo nulio.

Nevyriausybinės organizacijos kaip ir anksčiau lieka šalikelėje, o tarptautinės organizacijos tampa ta varomąja jėga, kuria pagal galimybes sutartinai naudojasi nacionalinių valstybių grupės ir koalicijos. Šiame plane jos iš esmės yra antrinės ir atspindi savo pačių įtakingiausių narių pageidavimus. Mintis apie tai, kad jos sugebės išsivaduoti nuo nacionalinių vyriausybių pančių pasirodė neįvykdoma svajone .

Aistringas liberalų susižavėjimas visiška rinkos laisve taip pat nedavė nieko gero. Globalizacijos epocha visada buvo nestabilumo epocha, Meksikoje, Azijos rytuose ir Rusijoje krizių nuostoliai buvo akivaizdūs tiems, kurie 1990-aisiais atkreipė į tai dėmesį. Bet supratimas ėmė keistis tik po dešimtmečio, kai Lehman Brothers krachas ir jo pasekmės atėmė iš amerikiečių ir europiečių tikėjimą kapitalizmu.

Nuo to meto jėga ir įtaka daugelyje aspektų grįžo valstybėms. Galų gale, tai juk mokesčių mokėtojai gelbėjo bankus. Centrinių bankų ir finansų ministerijų daliai išpuolė išėjimo iš krizės priežiūra. Nuo 2010 metų nelygybės sustiprėjimas, kuris lydėjo ekonomikų atstatymą, didina rinkėjų nepasitenkinimą ne tik bankais, bet ir lengva mokesčių našta apdalintų, daugelio globalių korporacijų atžvilgiu. Nuotaikų pasikeitimas kelia grėsmę tolimesnei prekybos liberalizacijai, o taip pat aktyvuoja reikalavimus apie tarptautinį mokesčių reguliavimą korporacijoms, kurios iškeliamos į politinės darbotvarkės priešakį. Tuo pat metu, jėgos demonstracija pateikta Vladimiro Putino , parodo, jog valstybės kaip ir anksčiau nepakeičiamos sprendžiant karo ir taikos klausimus.

Iš tiesų valstybinė valdžia buvo visada ir niekur nebuvo dingusi. Jos mokestinė-biudžetinė įtaka per šiuos dešimtmečius beveik nepasikeitė. Valstybės pajamos, pavyzdžiui, JAV, šiandien sudaro tą pačią dalį nuo gamybos apimties, kaip ir 1960-aisiais.

Britanijoje valstybės išlaidos šiuo periodu svyravo labai siaurame diapazone. Per praėjusius du ar tris dešimtmečius įvyko visumoje ne valstybės apmirimas, o valdžios prioritetų perkainavimas. Atsisakiusi nuo strateginio planavimo šalies viduje, valstybė pavirto reguliuojančių režimų arbitru. O tarptautiniame lygmenyje ji transformavo karinius biudžetus, perskirstant resursus nuo žmonių į mašinas.

Finansinė krizė pagreitino kai kurias iš šių tendencijų ir ėmė sukti atgal kitas. Valstybės – arba vadovaujantys joms politikai – kaip ir anksčiau nenori daryti to, ką jie būtų padarę 1940-aisiais. Jie išreiškia stulbinantį nenorą griežtai bausti bankus ir į prioritetinių problemų priešakį įtraukti nedarbą.

Bet svarbu tai, ką krizė padarė globaliu planu: diskreditavusi labiausiai iliuzinius ir idealistinius požiūrius apie rinką, ji pastūmėjo atkurti valstybinę valdžią kaip savitikslę.
Autoritariniai lyderiai pasirengę griebtis tokio darbo nacionalinio suvereniteto ir demokratijos lozungų fone. Tokios tendencijos pavyzdį rodo Vengrija ir Rusija. Per pastaruosius 20 metų mes labai daug girdėjome apie valstybės smukimą. Daugiau mes to nebeišgirsime.

Mark Mazower dėsto istoriją Kolumbijso universitete ir yra knygos „Governing the World: The History of an Idea“ (Valdant pasaulį: Idėjos istorija)

ft.com

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Svetainę nuo spamo saugo Akismet. Sužinokite kaip naudojami jūsų duomenys.

top