- Sarmatai - https://www.sarmatas.lt -

Rusiškos kompanijos atsisako tranzito per Pabaltijį

paveikslėlis

Rusiškoji „Transneft“ numačiusi naftos produktų transportavimą iš Pabaltijo uostų pervesti į rusiškus uostus. Tai ne vienetinis atvejis, o dalis bendros strategijos, nukreiptos į rusiškų tranzito srautų perorientavimą. Visų esamų ryšių su Rusija nutraukimo kryptis ir sankcijų karas palaikomas Pabaltijo politikų, siekiant sugriauti Rusijos ekonomiką, padarė šios strategijos realizaciją neišvengiama.

Ekonominės krizės pasekmės tarptautiniuose santykiuose visų trijų Baltijos šalių stambiausioms logistikos kompanijoms pasireiškė dar šių metų pavasarį, o Lietuvos atveju – dar iki visų Ukrainos įvykių, jos fenomenalaus pirmininkavimo ES metu, kai ir be to sudėtingi Lietuvos-Rusijos santykiai galutinai nusirito į bedugnę.

Per devynis 2013 metų mėnesius „Lietuvos geležinkeliai“ grynasis pelnas sumažėjo 34,8%. Grynasis LG pelnas 2013-aisiais 81% priklausė nuo tarptautinių krovinių pervežimų, tarp kurių pusę sudarė kroviniai iš Rusijos. Jau tada, 2013-ųjų rudenį, tranzitinių krovinių apimtys, pervežamos per Klaipėdos uostą sumažėjo 21%.

2014 -ųjų balandį buvo paskelbta prekybinių Baltijos uostų krovinių apyvartos statistika: jos duomenimis, pirmaisiais 2014-ųjų mėnesiais labiausiai išaugo krovinių apyvarta Rusijos šiaurės-vakarų uostuose, o didžiausias kritimas buvo stebimas Klaipėdoje: Būtingės naftos terminalo krova sumažėjo 34,5%.

Jūros uostų darbinės apkrovos sumažėjimas neišvengiamai reiškia problemas kitiems krovinių pervežėjams – visa tai vienos logistinės grandinės dalys. „Eesti Raudtee“ valdyba, suvesdama 2014-ųjų balansą, pranešė, jog Estijos geležinkeliai metus baigė patirdami 4 mln €urų nuostolį, ir sekančiais metais planuoja 9 mln €urų nuostolius. Estijos geležinkelių valdybos pirmininkas Ahti Asmann viena iš negatyvaus balanso priežasčių įvardijo tranzitinių krovinių sumažėjimą.

Neseniai Latvijos susisiekimo ministras Anrijs Matisse pranešė, jog Latvijos geležinkelių apyvartos smukimas 2015-aisiais gali pasiekti 20%. „Tai susiję su geopolitinėmis slygomis regione ir su tuo, jog Rusija siekia vis daugiau krovinių nukreipti per savus uostus“, – atvirai pasakė Anrijs Matisse: 75% visų tranzitinių „ Latvijas dzelzceļš“ krovinių sudaro kroviniai iš Rusijos.

Apie atsisakymą naudotis Pabaltijo transporto infrastruktūra perorientuojant savo eksporto srautus kalba ir pačios rusų kompanijos. Dalinai energetinės.

Rusijos monopolistė transportuojant naftą ir jos produktus vamzdynais, AAB „Transneft“, artimiausiu metu pradės 5,5 mln tonų naftos produktų tiekimo perorientavimo procesą iš Baltijos šalių uostų į rusiškuosius.
Apie tai pranešė „Transneft“ prezidentas Nikolajus Tokarevas.

Anksčiau rusų nafta ir jos produktai į Europą buvo transportuojami per Baltijos šalių uostus: Klaipėdą, Rygą, Ventspilį. Į Latvijos prekybinius uostus kasmet iš Rusijos atvyksta 15,5 mln tonų dyzelinio kuro.

„Šiandien mes matome, kad maždaug 5,5 mln tonų naftos produktų galima bus neskausmingai, be papildomų techninių priemonių ir finansinių išlaidų, perorientuoti į Rusijos uostus. Mes tą jau darome, – pareiškė „Transneft“ prezidentas apie naftos tranzito į Primorską, Ust-Lugą ir Novorosijską perorientavimą. Tai ne paskutinis sumažėjimas – Pabaltijo logistinė ir energetinė infrastruktūra mažės savo darbo krūvio apimtimis ir ateityje.

Bet, neskaitant rusiško eksporto, dar yra ir importas į Rusiją. Dalis importo krovinių srauto tradiciškai irgi priklausė Pabaltijo tranzitui. Ir lygiai taip pat, kaip ir kalbant apie eksportą, situacija pastaraisiais metais greitai keičiasi.

Pavyzdžiui, kovo mėnesį, po eilinio Dalios Grybauskaitės pasisakymo, subrendusio iki idėjos pritaikyti prieš Rusiją NATO statuto 5-ajį straipsnį, Rusija oficialiai pareiškė apie maisto produktų per Klaipėdos uostą tiekimo blokavimą.

Rusijai nesudaro jokių problemų, ne tik krovinių kiekio pervežimo per Pabaltijį sumažinimas, bet ir visiškas jų atsisakymas.

Rusijos Šiaurės-Vakarų uostai apkrauti maždaug 60%, tuo tarpu, kai Ust-Lugo uostas iki 2018-ųjų, kaip laukiama, pasieks 180 mln tonų bet kurių tipų krovinių praleidžiamąją galią. Buvęs Rusijos vyriausybės vadovo pavaduotojas, Sergejus Ivanovas dar 2010-aisiais kalbėjo, jog 2015-aisiais Rusija turės pakankamai savų resursų tam, kad nutraukti bet kokį eksportą per Pabaltijo uostus.

Bet, jei anksčiau Baltijos transporto pajėgumų atsisakymas buvo tik vienas iš galimų scenarijų, tai šiandien jis tiesiog neišvengiamas.

Tai anksčiau rusiškosios kompanijos galėjo pervežti savo produkciją ir per savus ir per Pabaltijo uostus. O dabar užgriuvo krizė, ir radikalaus pervežimų krūvio sumažėjimo fone Rusija turi gelbėti savus pervežėjus nuo bankroto.

Todėl valstybės (Rusijos) stimuliuojamas pilno rusiškų krovinių srauto perorientavimas į pačių rusų infrastruktūrą – dalykas akivaizdus ir savaime suprantamas. Ar galėjo Rusija atsižvelgti į Baltijos šalių interesus ir neatimti iš jų pilnai vieno iš svarbiausių pajamų šaltinių, kuris galėjo palaikyti Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekonomikas kritinę joms minutę? Ko gero galėjo, jei Baltijos šalys, jų vadovybė pati būtų atsižvelgusi į savo valstybių interesus. Šie interesai siūlo prisilaikyti, jei jau ne sąjungininkiškų santykių su Rusija, tai bent geros kaimynystės politikos.

Bet jau ko tarp Rusijos ir Pabaltijo nėra – tai geros kaimynystės santykių. „Juodieji sąrašai“ yra, reikalavimai imtis prieš Rusiją vis naujų ir naujų sankcijų – yra, ir t.t. ir pan.

Visa tai yra. O gerų kaimyniškų santykių nėra. Todėl dabar, kai po abipusių sankcijų, naftos kainų kritimo ir kardinalaus €uro bei dolerio kurso kilimo rublio atžvilgiu fone, rusų eksportas ir importas sumažės kelis kartus – nebus ir rusiškojo tranzito per Pabaltijį, ir darbo dešimtims tūkstančių šių šalių geležinkeliečiams, vilkikų vairuotojams, uostų darbuotojams.

Aukščiausieji Lietuvos, Latvijos ir Estijos asmenys turi tuo džiaugtis. Negi jie laukė kažko kito, kai nutraukinėjo su rytine kaimyne visus ryšius ir reikalavo įvesti sankcijas, kad priversti tuo Rusiją tapti sukalbamesne tarptautinėje arenoje, jos ekonomikos griovimo pagalba?

rubaltic.ru