Saulės kolektorius: apsimoka – neapsimoka?

2014, gruodžio 29, 8:10 | kategorija Alternatyva | 6 komentarai | peržiūrų 2 049 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

paveikslėlis

Veidrodinis saulės kolektorius | autoriaus foto

Petras Dargis

Viename „technologijų centro“ tinklalapyje aptikau labai gudriai parašytą straipsnį apie saulės kolektorius – tonas mokyto žmogaus, dėl įtaigos naudojamos fizikos žinios, įvairios lentelės, nuotraukos. Netruksi susidaryti įspūdį, kad tai iš tiesų pažintinis, o ne reklaminis straipsnis.

Straipsnio autorius lygina savadarbius ir pramoninius saulės kolektorius. Ar jis iš tiesų analizuoja, ar perša kurį nors variantą?

Skaitykite patys, cituoju:

Savadarbių saulės kolektorių, pagamintų naudojant pigias medžiagas, lyginamoji kaina sudaro apie 200 Lt/m2, naudingo veikimo koeficientas – apie 30-40 %, o pramoninių kolektorių su spalvoto metalo selektyviais absorberiais – atitinkamai 1000-2000 Lt/m2 ir 70-75 %.

Po to seka kitas sakinys, kuris išduoda pasislėpusį reklamos agentą:

Lietuvoje saulės kolektorius gamina ir įrengia bendra Švedijos ir Lietuvos įmonė UAB „(reklamą išbraukiau)“. Daugiau informacijos apie saulės kolektorius galima rasti jos interneto svetainėje „(reklamą išbraukiau)

Dabar pamėginkim paanalizuoti reklamos specialisto „mokslinę“  analizę. Jis rašo, kad, „Savadarbių saulės kolektorių, pagamintų naudojant pigias medžiagas, lyginamoji kaina sudaro apie 200 Lt/m2“. Iš ko galėtų susidaryti tokia pasakiška suma?

Skardos kvadratinis metras kainuoja apie 20 litų, juodiems dažams išleisite dar kokius 5 litus, medžio drožlės plokštei – apie 10 litų, kokius 5 litus kainuos ir šiltinimo medžiagos kvadratas. Kai aš dariau savo kolektorius, senų medinių langų prisipirkau po 10 litų. Tarkim, naudojate ne plastikinius vamzdelius, bet brangesnį plokščiąjį skardinį radiatorių, kurių galima gauti už 50 litų. Ir kiek išeina? 100 litų? Na, pridėkime dar kokius 10 litų vamzdeliams iki šilumokaičio…

Ir nepamirškite – naudoti saulės kolektoriams plokščiuosius skardinius radiatorius yra brangu. Aš saulė kolektorius dariau ir iš paprasčiausių plastikinių vamzdelių – tai kelis kartus pigiau. Vienas kvadratinis metras saulės kolektoriaus man nekainavo nė 100 litų.

Dabar apie efektyvumą. Ką turi galvoje reklamos agentai, kai vartoja šią sąvoką? Investicijos efektyvumą ar surinktos ir saulės siunčiamos energijos  santykį?

Pirkėjui, žinoma, yra svarbu investicijos efektyvumas. Ar atsipirks įdėti pinigai, per kiek laiko jie atsipirks?

Jeigu pirksite pramoninius saulės kolektorius ir už  kvadratinį metrą mokėsite po  2000 litų, visa įranga jums apsipirks po…  Skaičiuokite patys: pusę metų šildysite vandenį ir kas mėnesį sutaupysite po 100 – 150 litų (vidutinės elektros sąnaudos vandens šildymui). Taigi per metus geriausiu atveju sugrįš 900 litų. Taigi vienas kvadratinis metras lyg ir turėtų atsipirkti per dvejus metus, bet  su vienu metru tikrai nieko nepadarysite. Vienam žmogui reikėtų bent pusantro kvadrato, trijų asmenų šeimai – 4,5 kvadratinio metro arba 9000 litų, kurie atsipirks po… 10 metų.

10 metų? Juk toks pirkinys – absurdas!

Pamatęs tokius skaičius, protingas žmogus pramoninio saulės kolektoriaus tikrai nepirks, nebent norės pažaisti „ekologišką namą“.

Štai kodėl vietoj investicijos efektyvumo reklamos specialistas naudoja jam parankesnę sąvoką „naudingumo koeficientas“, turėdamas galvoje saulės kolektoriaus gebėjimą paimti tam tikrą dalį saulės energijos, kas, tiesą sakant, pirkėjui yra visai nesvarbu. Jeigu „naudingumo koeficientas“ mažesnis, saulės kolektorius turi būti didesnis, jei  koeficientas didesnis, užtenka ir mažesnio saulės kolektoriaus. Kadangi saulei nemokame jokių mokesčių už jos siunčiamus spindulius, kolektoriaus dydis mums visai nesvarbu – svarbu yra kaina. Man naudingiau turėti  dvigubai didesnį, bet tris sykius pigesnį saulės kolektorių.

Tarkime, reklama užsiiminėjantis „mokslininkas“ yra teisus, kai tvirtina, jog pramoninių saulės kolektorių gebėjimas paimti šilumą yra dvigubai didesnis, nei savadarbių. (Kaip jis rašo, savadarbių saulės kolektorių naudingo veikimo koeficientas – apie 30-40 %, o pramoninių kolektorių su spalvoto metalo selektyviais absorberiais – 70-75 %)

Vadinasi, aš turėsiu daryti dvigubai didesnį saulės kolektorių. Trijų asmenų šeimai prireiks nebe 4,5, bet 9 kvadratinių metrų saulės kolektoriaus, kuris man kainuos 900 litų.

Dabar lyginkim kainas ir skaičiuokime investicijos efektyvumą.

Pramoninis saulės kolektorius trijų asmenų šeimai – 9000 litų, kurie atsipirks po 10 metų.

Savadarbis saulės kolektorius tokiai pat trijų asmenų šeimai – 900 litų, kurie atsipirks per vienerius metus.

Štai jums ir atsakymas, kodėl Lietuvoje taip mažai kas turi saulės kolektorius – pirkti pramoninius ir mokėti pasakiškas kainas yra absurdiška, pasidaryti patys tokius įrenginius ne visi gali.

Beje, lygiai taip pat neefektyvu yra kišti pinigus ir į pramonines vėjo jėgaines – jos irgi neatsiperka nė per 10 metų, o štai saulės baterijos visai neatsiperka… Aplink begalė dykos energijos, bet jūs negalite jos gauti nemokamai – turite sumokėti lupikautojams.

Mano patarimas santechnikams bei kitiems namų meistrams: imkitės gaminti pigius, paprastos konstrukcijos pigių medžiagų saulės kolektorius, kurie užsakovui atsipirktų ne per keliolika, bet per kelerius metus. Ir jūs turėsite darbo, ir žmonės turės naudos. O lupikautojai tegu pamažina savo pelnus.

Kartais man pačiam niežti rankos nusipirkti verslo liudijimą…

Pastaba. Norėčiau duoti patarimą, kaip apskaičiuoti, per kiek laiko atsipirks  saulės  kolektorius. Į žemės rutulį krenta saulės šviesa, ir kiekvienam kvadratiniam metrui tenka tam tikras energijos kiekis. Lietuvoje  1 kv.m. gauna apie 950 kwh, bet dėl patogumo galite sakyti, kad 1000 kwh. Tačiau visos energijos jūs niekaip nepaimsite. Reklamos agentai tvirtina, kad pramoninių saulės kolektorių naudingumo koeficientas siekia 70 procentų. Vadinasi, geriausiomis sąlygomis galite per metus paimti 700 kwh. Elektros kwh Lietuvoje kainuoja 0,45 Lt, taigi per metus 1 kv.m. teoriškai gali duoti 315 Lt naudos (700×0,45=315). Tai – teorinė riba. Ar saulės kolektorius bus vakuuminis, ar auksinis, jis nesurinks šilumos daugiau, nei duoda saulė.

Skaičiuojant vakuuminio saulės kolektoriaus plotą, reikia žinoti, kad tarpai tarp kolbų nepadidina jo galingumo – yra svarbu tik absorberio plotas, kuris paprastai nurodomas kaip „naudingas plotas“. O į kainą reikia skaičiuoti ne tik visos įrangos kainą, bet ir montavimo darbus (jei montuojat ne pats).

Prieš pirkdami saulės kolektorių, sužinokite, kiek jums kainuos jo 1 kv.m. Jeigu 1000 ar 2000 Lt, padalinkite tą skaičių iš 315, ir pamatysite, po kiek metų teoriškai grįš investicija. Bet nepamirškite, kad tai – teorinis skaičiavimas. Praktiškai šis laikas bus gerokai ilgesnis, nes iš tiesų nebūna idealių sąlygų. Kiek ilgesnis? Aš to nežinau. Tai priklausys ne tik nuo kolektoriaus naudingumo koeficiento, bet ir nuo to, kiek juo naudositės. Teorinį galingumą (apie kurį kalba reklamos agentai) galima pasiekti tik tuo atveju, jei saulės kolektorius naudojamas ištisai, be sustojimo visus metus, kiekvieną dieną ir naktį, o šilumos nuostoliai lygūs 0. Todėl jų peršamais skaičiais labai nesižavėkite. Aš teoriškai apskaičiuotą atsipirkimo laiką dauginčiau iš 2.

Darant saulės kolektorių, skardinį radiatorių galima paprasčiausiai padėti ant žemės ir  apsukti polietileno plėvele (foto aukščiau). Štai viršutiniu vamzdeliu iš saulės kolektoriaus teka karštas vanduo, apatiniu grįžta atvėsęs. Jeigu šiaurinėje pusėje pastatysite veidrodį ir spindulius nukreipsite į radiatorių, saulės šildomas plotas padidės. Labai norint,  šildomą plotą, o kartu ir saulės kolektoriaus galingumą, galima padidinti kelis kartus – tokiu atveju vienas radiatorius vandens prišildys tiek, kiek ir du arba trys. Kaip  sako reklamos sukčiai, pirksi vieną, o gausi du (arba tris).

petrasdargis.lt

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

komentarai 6

  1. e says:

    Prašau, džiuginkite dažniau tokiais straipsniais.

  2. Vilgirdas says:

    Vo keits – nezirzia, nebezda bereik, nestena, o DIRBA. Sekmės ir laimingų Naujų – žada geresnius !

  3. Ec says:

    Turiu labai gerą pavyzdį palyginimui – pas brolį savadarbis, pas mane vakuuminių kolbų kolektorius. Savadarbį pats ketinau daryti, bet nebuvo tuo metu laiko, o ir proga pasitaikė tuometinėm kainom nebrangiai nupirkti, tai turėtus skardinius radiatorius atidaviau broliui.
    Mano kolektoriaus sistemos kaina: kolektorius su tvirtinimais – 2500, boileris su dviem gyvatukais – 1700, siurbliukas 12V iš ebay – 15 USD, valdiklis taip pat iš ebay – 32 USD, išsiplėtimo indas, variniai vamzdeliai, visokios jungtys, kraneliai, izoliacija ir glikolis dar iki 1000 pinigų. Susilitavau viską pats, pirmą kartą gyvenime litavau, ir iš pirmo karto – niekur neleidžia. Bendra kaina ~5,5 kLt. Darbo trukmė – savaitė, vakarais po 2-4 valandas. Kolektorius 30 kolbų, boileris 200 ltr.
    Pas brolį kolektoriaus plotas panašus, darbo turėjo irgi apie savaitę, tik pilnomis dienomis ir ne vienas o su manim. Kaina: Kolektorius – 0, (iš turėtų medžiagų, kaina galėtų būti kaip metalo laužo), sujungimo vamzdeliai pigesni, nes temperatūra mažesnė, galima naudoti daugiasluoksnius. Siurbliukas, valdiklis, boileris iš ten pat, kaina ta pati, glikolio reikėjo 3 kartus daugiau, o tai jau + 400 pinigų, sumoje gavosi apie 2,5 kLt. Atrodo ant stogo gražiai, neblogiau už „fabrikinį“
    Rezultatas: Vasarą, brolio saulės kolektorius karšto vandens prigamina gal net daugiau, (aš savąjį pastačiau pakankamai stačiai, kad būtų statmenas saulei lapkričio pradžioje su mintimi, kad vasarą saulės energijos ir taip yra perteklius), o nuo spalio pas jį viskas, o man saulė dirba net žiemą, pvz. 2013-12-31 priešnaujametinė diena buvo saulėta, atjungiau KV cirkuliacinį siurblį ir palikau kaisti tik nuo kolektoriaus, tai per dieną kolektorius 200 litrų boilerį prikaitino iki 49 oC.
    Apibendrinant savadarbis kolektorius pigiau, bet jo darbo sezonas trumpesnis. Labai brangūs yra montavimo darbai, maždaug tiek pat kiek visos medžiagos, o iš tiesų pačiam susimontuoti nieko sudėtingo nėra

  4. n... says:

    o kur estetinis vaizdas?…

  5. Rolandas says:

    Šiais laikais viskas apsimoka kas savo rankelėmis.

  6. Hosting says:

    Kuo skiriasi kolektorius su debitomaДЌiais nuo kolektoriaus su balansiniais ventiliais? Kokios firmos kolektoriЕі geriau rinktis?

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Svetainę nuo spamo saugo Akismet. Sužinokite kaip naudojami jūsų duomenys.

top