Socialdemokratams lietuviškas raidynas dokumentuose ne prie širdies – vėl prireikė X, Q, W

2020, 10 gruodžio, 5:47 | kategorija Ideologija | 2 komentarai | peržiūrų 145 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

Galimo teksto Lietuvos pase pavyzdys

© sarmatas.lt

Socialdemokratų frakcijos nariai Seime užregistravo Vardų ir pavardžių įstatymo projektą, kad, galėtų netrukdomi lietuviškuose dokumentuose įvesti X, Q, W raides. Beje, tai bus ne tik pase ar tapatybės kortelėje – šis raidynas įsigalios visoje šalies dokumentacijoje, kuri pildoma pagal asmens dokumentus. Galimų tekstų pavyzdį matote paveikslėlyje.

Įstatymo projektas

Kas siūloma?

  • Įstatymo projekte įtvirtintas principas – vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis, užsieniečių pavardės, jei jos yra lotyniško pagrindo perrašomos lotyniško pagrindo rašmenimis, jei jos ne lotyniško pagrindo rašmenimis – perrašomi lietuviškai transkribuojant, be to, Lietuvos tautinių mažumų atstovai gali pateikę prašymą savo vardus ir pavardes perrašyti lotyniško pagrindo rašmenimis remiantis tos tautinės mažumos kalbos taisyklėmis.
  • Įstatymo projektas įveda užsieniečio kategoriją, į kurią patenka užsienio valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės. Įvertindami, kad asmens vardas ir pavardė yra asmens identiteto ženklas, užsienio valstybių piliečių vardai ir pavardės kurių originalus dokumento šaltinis rašomas lotyniško pagrindo rašmenimis į asmens tapatybės dokumentus ir civilinės būklės aktus būtų nurašoma paraidžiui.
  • Įstatymu numatoma, jog Lietuvos Respublikos piliečiai, priklausantys tautinėms mažumoms, kurie šio įstatymo reguliavimu turėtų teisę savo valia pateikti prašymą savo vardus ir pavardes asmens tapatybės dokumentuose perrašyti lotyniško pagrindo rašmenimis pagal atitinkamos tautinės mažumos kalbos taisykles, taikant šias taisykles asmens sutuoktiniui arba vaikui.
  • Asmenų vardai ir pavardės dokumento šaltiniuose įrašyti nelotyniško pagrindo rašmenimis į asmens tapatybė patvirtinančius dokumentus pagal siūlomą reguliavimą būtų perrašomi lietuviškais rašmenimis pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas Vardų ir pavardžių rašymo taisykles. Tais atvejais kai dokumento šaltinyje yra vardo ir pavardės įrašais ir lotyniško ir nelotyniško pagrindo rašmenimis į asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus siūloma nurašyti įrašus lotyniško pagrindo rašmenimis. Asmens prašymu visi dokumentų šaltinio įrašai gali būti nurašomi lietuviškais rašmenimis arba lietuviška forma. Siūlomas teisinis reguliavimas būtų taikomas ir asmenų sutuoktiniams bei jų vaikams.
  • Asmens vardas ir pavardė, įrašyti iki šio įstatymo įsigaliojimo išduotuose Lietuvos Respublikos asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose, asmens prašymu būtų perrašomi šio įstatymo nustatyta tvarka.
  • Remiantis šio įstatymo nuostatomis Vyriausybė turėtų parengti ir patvirtinti Vardų ir pavardžių rašymo taisykles.

Kodėl jiems to reikia?

  • Lietuvos Respublikai vis labiau integruojantis į Europos Sąjungą, NATO ir kitas tarptautines instutucijas, dėl asmenų migracijos daugėjant Lietuvos Respublikos piliečių, sudarančių santuokas su kitų valstybių piliečiais ir įgyjančių nelietuviškos formos pavardes, bei tokiose santuokose gimstančių vaikų, kurie turi teisę turėti Lietuvos pilietybę, atsiranda būtinybė užtikrinti galimybę asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose asmenvardžius rašyti autentiškomis formomis (lotyniško pagrindo rašmenimis).
  • Nelietuviškos formos asmenvardžius perrašant lietuviškais rašmenimis, tokiems asmenims atsiranda daug problemų įrodant savo tapatybę, santuokinį ar kitokį ryšį su konkrečiu asmeniu, kurio nelietuviškos formos pavardę asmuo teisėtai įgijo, reguliuoti turtinius ir kitus civilinius santykius.
  • Asmenvardis yra unikalus konkretaus asmens tapatybės žymuo, susijęs su asmeniniu bei šeimos gyvenimu, todėl, vienoje valstybėje kaip nors pakeičiant kitos valstybės įteisintus asmens vardo ir pavardės įrašus to asmens dokumentuose, gali būti ne tik pažeidžiamos žmogaus teisės, bet ir sudaroma sunkumų asmeniui migruojant iš vienos valstybės į kitą mokslo, darbo ar asmeniniais reikalais – gali kilti papildomų problemų norint įrodyti asmens tapatybę.
  • Lietuvoje gyvenantys tautinių mažumų atstovai turi ilgalaikį lūkestį, kad jie savo lotyniško pagrindo abėcėlės vardus ir pavardes galėtų rašyti savo gimtąja kalba. 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublika ratifikavo Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją. Šios Konvencijos 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šalys įsipareigoja pripažinti kiekvieno tautinei mažumai priklausančio asmens teisę savo pavardę (tėvo vardą) ir vardą (vardus) vartoti mažumos kalba bei teisę į tai, kad jie būtų oficialiai pripažinti pagal Šalių teisinėse sistemose nustatytas sąlygas. Nors Konvencijos nuostatos pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Tarptautinių sutarčių įstatymą turi įstatymo galią ir yra sudėtinė Lietuvos teisinės sistemos dalis – iki šiol šiai nuostatai įgyvendinti trūksta nacionalinio teisinio reguliavimo.
  • Projektą parengti paskatino 2014 m. vasario 27 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) sprendimas „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo kai kurių nuostatų išaiškinimo“, kuriame Konstitucinis Teismas išaiškino, kad laikantis iš Konstitucijos (be kita ko, jos 14 straipsnio, kuriame nustatyta, kad valstybinė kalba – lietuvių kalba) „kylančių reikalavimų, gali būti įstatymu nustatytos ir kitokios asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklės nei nustatytosios Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 2 punkte, kai jas keisti siūlo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų – lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, – ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudaryta valstybės institucija, turinti įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu“.
  • Nagrinėdamas klausimą dėl kišimosi į asmens privatų ir šeimos gyvenimą būtinumo demokratinėje visuomenėje, Europos Žmogaus Teisių Teismas pažymėjo, kad dauguma Europos Sąjungos šalių narių pasirinko paraidinį originalios formos pavardžių perrašymą.
  • Lietuvos Respublikos teismai, nagrinėdami Lietuvos Respublikos piliečių skundus dėl to, kad jų pavardės po santuokos yra įrašomos oficialiuose dokumentuose skirtingai nei jos yra įrašytos jų sutuoktinių dokumentuose, turi remtis dabartiniu teisiniu reguliavimu, kuris sukuria nepatogumų ir teisinį neapibrėžtumo. Pirmiausiai šiuo metu galiojantis reguliavimas teismus verčia priimti nenuoseklius sprendimus. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 30 d. paskelbė nutartį pareiškėjų B.P. ir E. P. byloje dėl pavardės rašymo santuokos liudijime, kurioje leido santuokos liudijime įrašyti lotyniškąjį rašmenį “w”.
  • Iš kitos pusės Lietuvos vyriausias administracinis teismas (LVAT), 2017 m. vasario 27 d. ir 2017 m. vasario 28 d. paskelbė dvi nutartis, kuriose priėmė analogiškus sprendimus bylose dėl pavardės su „w“, „q“, „x“ raidėmis rašyba Lietuvos Respublikos piliečių pasuose, nurodydamas įrašyti pavardes lietuviškais rašmenimis bei originaliai, nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma. LVAT savo nutartyje pažymėjo: „iš Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad naudojimasis savo vardu ir pavarde pripažįstama sudėtinė teisės į privatų ir šeimos gyvenimą dalis ir valstybės kišimasis į jį, draudžiant originalią asmens vardo ir pavardės rašybą, gali būti toleruojamas tik tada, kai tai yra proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų. Teisė į žmogaus privatų ir šeimos gyvenimą įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje, pagal kurio nuostatas žmogaus privatus gyvenimas yra neliečiamas, įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą.
  • Be to, kaip buvo minėta, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnio pažeidimu gali būti laikomi atvejai, kada dėl valstybės atsisakymo pakeisti asmens valstybės narės piliečio vardą ir pavardę, jis gali patirti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimą Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09, 2016 m. birželio 2 d. sprendimą Nabiel Peter Bogendorff von Wolffersdorff, Nr. C-438/14).”
  • Europos Žmogaus Teisių Teismas 2007 m. sprendimu Johansson prieš Suomiją byloje (paraiškos Nr. 10163/02) pripažino, kad vaiko vardo pasirinkimas – tai individalus tėvų pasirinkimas. Teismas ypatingą dėmesį teikė tam, kad jeigu gyventojų registre jau įregistruoti tokie vardai ir nenustatyta jokio neigiamo poveikio kultūrinio ir kalbinio tapatumo išsaugojimui, tai nėra pagrindo atsisakyti įregistruoti tokį vardą.
  • Šio įstatymo projekto pagrindinė motyvacija yra ta, kad randasi vis daugiau teisinio neapibrėžtumo ir tuo pat metu piliečiai patiria rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų dėl jų vardų ir pavardžių rašybos oficialiuose Lietuvos Respublikos dokumentuose, nors Konstitucinis teismas ir Valstybinė Lietuvių kalbos komisija yra rekomendavę įstatymų leidėjui imtis teisėkūros veiksmų.

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

komentarai 2

  1. Jonas says:

    Bepročių šutvė, sunaikina valstybinės kalbos statusą.
    Tai jus tiems lenkams dar į pasturgali pabučiuok it.
    Tai jei iteisins q w ir x, kodėl negalės sekančią dieną įteisinti kirilicos, o paskui kinų chieroglifu? Juk kinai irgi teisės turi.

  2. pagaliau says:

    :) manau, kad pasiekėme tokias demokratijos ir ,,asmens laisvės“ aukštumas, kad jau dabar reikia viską reformuoti: tikrai nebeužtenka tų kelių importinių raidžių – juk KIEKVIENAS turi teisę būti vadinamas ir aprašomas taip, kaip jis to pageidauja. :). Todėl būtų logiška ir ,,teisinga“ kiekvienam nelietuviui išduoti lietuvišką? pasą su įrašu to žmogaus gimtąja kalba, naudojant jo šalies rašmenis. Rusams rusiškai įrašyti, gruzinams – gruziniškai, arabams – arabiškai, japonams – japoniškai, etc. O ką? Lietuviai prisitaikys. Įvesti dar kokią nors įstatymo pataisą, sakančią, kad negebėjimas perskaityti tokį įrašą užtraukia atsakomybę (pageidautina baudų ir didelių baudų pavidalu) – visi išmoks :), o ir biudžetas pasipildys. Ir atvykėliai bus patenkinti. be to, juk galėtų kokia ŠMM priimti nutarimą ir papildyti raidyną iki kelių tūkstančių ženklų – koks būtų proveržis – tiesiai į naujas aukštumas ir šviesų k.., pardon rytojų.
    Žodžiu – šaunuoliai socdemai – tokie žmonės šviesiais veidais, kovojantys už viską, kas gera, prieš visa, kas bloga. :)

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

top