Švedų funkcinis socializmas

2010, gruodžio 5, 19:02 | kategorija Ideologija | 5 komentarai | peržiūrų 1 258 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

Švedų socialdemokratai pasižymi specifiniu „demokratinio socializmo“ supratimu. „Funkcinė socializacija“ („funkcinis socializmas“) ir „socializacija per fondus“ (“fondų socializmas“) yra tie socialdemokratų teorinės bei praktinės veiklos rezultatai, kuriais remiantis galima teigti, kad socialdemokratų veikla turi „socialistinį“ pobūdį ir atsiriboja nuo klasikinio liberalaus kapitalizmo.

Funkcine socializacija“ pažabojamos atskiros kapitalo funkcijos, o „socializacija per fondus“ visiems dirbantiesiems yra suteikiamos teisės dalyvauti valdant kapitalą, tačiau abi socializacijos formos nepakeičia privačios nuoavybės kaip tokios, nėra demontuojami kapitalistiniai santykiai bei politinė demokratija.

Liberalizmas išlieka, tik socialinio liberalizmo forma, kai privati nuosavybė ir kapitalistiniai santykiai yra nukreipiami socialinio teisingumo, visų piliečių gerovės siekimo kryptimi. Socialdemokratų kuriamoje institucinėje „Visuotinės Gerovės Valstybėje“ yra vengiama kraštutinio individualizmo saviraiškos ir siekiama ekonomiškai, sociališkai bei kultūriškai pažangų individualistinį interesą suderinti su visuomeniniu, atskirą interesą – su bendruoju interesu.

Socialdemokratų teorinės bei praktinės veiklos tikslas yra pašalinti galimų prieštaraujančių pusių socialinius konfliktus ir pasiekti socialinį balansą, socialinę taiką. Socialiniai „socialistiškumo“ kriterijai (universali socialinė politika, visiškas užimtumas ir kt.) yra taip pat labai svarbūs socialdemokratų politikos komponentai, tačiau apie juos galima kalbėti kaip apie išvestines, pagalbines kryptis, kurios dar labiau paryškina sustiprina Švedijos socialdemokratų darbininkų partija (ŠSDDP) – „kairiosios“ socialistinės partijos – pozicijas tarp kitų politinių partijų.

ŠSDDP ideologiją geriausia analizuoti remiantis pačios ŠSDDP teoriniais teiginiais, vadinamosiomis ideologinėmis temomis. Galima išskirti penkias pagrindines ŠSDDP ideologijos temas.

Svarbiausią ŠSDDP temą galima pavadinti „integratyviąja demokratija“‘, tai trijų demokratijų – politinės, socialinės ir ekonominės – visuma.

Antroji ŠSDDP ideologijos tema yra visuomenės ir valstybės, kaip „liaudies namų“ („folkhemmet“), supratimas. Klasikinę šio idealo formuluotę pateikė P. A. Hansson. Trečioji ideologijos tema yra socialinės-ekonominės lygybės ir ekonominio efektyvumo suderinimo problema.

Ilgą laiką visos švedų ideologinės ir politinės jėgos pritarė socialdemokratų idėjai dėl socializuotos rinkos ekonomikos. Tai sudaro ketvirtąją svarbiausią ŠSDDP ideologijos temą. Buvo siekiama sukurti savitai humanišką rinkos ekonomikos modelį, kuris taptų humaniškesnės socialinės-politinės santvarkos pagrindu ir sudarytų sąlygas realizuotis etinėms „demokratinio socializmo“ vertybėms – laisvei, lygybei ir solidarumui.

Tradicines ŠSDDP ideologijos temas 9-ojo dešimtmečio pabaigoje papildė ekologinio žmogaus saugumo ir feminizmo temos.

Socialdemokratijos tradicijos pobūdį bendrais bruožais galima apibūdinti taip:

1) Visuomenė turi funkcionuoti harmoningai.

2) Visuomenei būtina turėti konsensuso (susitarimo) pagrindu veikiančias struktūras ir jomis remiantis stengtis keisti socialinę tvarką „demokratinio socializmo“ link. Geriausiai tam tinka „funkcinės socializacijos“ metodai.

3) Valstybė yra pirminė pilietinės visuomenės atžvilgiu.

4) Žmogus įgyja savo egzistavimo pagrindą tik aktyviai visuomeniškai veikdamas.

5) Žmonės daugeliu atžvilgiu, pavyzdžiui, lyties, rasės ir pan., yra lygūs.

6) Didesnės lygybės tarp klasių ir socialinių sluoksnių egzistavimas bei orientavimasis į „silpnuosius“ bei vidutiniuosius visuomenės sluoksnius.

7) Būtinas didelis viešasis sektorius, nes tam tikrose ūkio šakose, ypač infrastruktūroje, nežabotas laisvas biznis gali būti rizikingas. Viešojo sektoriaus paslaugos yra reikalingos ten, kur problemų neįmanoma spręsti individualiai.

Švedų socialdemokratija turi gana originalią ideologiją, kuri atsiskleidžia per įvairių teoretikų – E.Wigforsso, G. Mollerio, A. ir G. Myrdalių, G. Adler-Karlssono, profsąjungų aktyvisto R. Meidnerio ir įvairių laikotarpių ŠSDDP pirmininkų bei valstybės vadovų – P. A. Hanssono, T. Erlanderio, O. Palme, I. Carlssono, G. Perssono, M. Sahlin teorinę ir praktinę veiklą. Įgyvendinus pagrindines socialdemokratines nuostatas, Švedijoje pardėta rūpintis ir aplinkosauga, lyčių lygybe, nediskriminavimu, pagalba besivystančioms Pietų valstybėms ir Rytų Europai.

Švedijos ekonominė-socialinė sistema turi ne tik savo gerbėjų, bet ir rimtų kritikų. Švedijos pažanga 20-ajame amžiuje, o ypač įžengus į 21-ąjį amžių yra susilaukusi prieštaringų vertinimų dėl to, kad socialinė sfera joje tapo našta ekonomikai. Taip, mokesčiai šalyje amžių sandūroje sudarė 50 proc.. BVP. Pagal Johan Norberg, tai įvyko po 1970-ųjų metų, kai dėl šios naštos stabilizavosi ekonominis augimas, šalis pagal pajamų dydžius vienam gyventojui iš 4-os nusmuko į 14- ą vietą, o darbo rinkoje privačiame sektoriuje nuo pat 1950-ųjų metų nebuvo sukurta nei vienos naujos darbo vietos.

Daroma išvada, kad švedų visuomenė dėl įvairių socialinių išmokų ir lengvatų paprasčiausiai prarado norą dirbti ir konkuruoti. Jau nuo 1980-ųjų metų viešojo sektoriaus atgaivinimui vyriausybė siūlė įvairias decentralizacijos ir vietinių iniciatyvų formas. Tam, kad išspręsti neefektyvumo problemas maždaug nuo 1994-ųjų metų buvo siūlomi įvairūs radikalesni liberalizacijos variantai. Bo Rothstein pažymėjo, kad masių sąmonėje 20-o amžiaus pabaigoje įvyko posūkis nuo kolektyvinių masinių judėjimų į „organizuotą individualizmą“. Tačiau net po visų šių permainų Švedija mažai pasikeitė.

Taip Volfgang Merkel siūlo skirti trijų rūšių socialdemokratiją šiuolaikiniame pasaulyje: tradicinę socialdemokratiją (Vokietija, Prancūzija), liberalinę socialdemokratiją (Olandija, Didžioji Britanija) ir modernizuotą socialdemokratiją (Danija, Švedija). Pagal Erich Friošl, švedų tipo socialdemokratija modernizavo egzistuojančią Gerovės valstybę ir darbo rinką, tačiau jos neliberalizavo. Gerovės valstybės sistema buvo priderinta prie globalios konkurencijos sąlygų, tačiau nebuvo demontuota. Socialinė atsakomybė liko pagrindine visuomenės vertybe. Sprendžiant svarbias socialines problemas nebuvo pereita prie „rinkos sprendimų“.

ŠSDDP ideologiją galima laikyti daugiau socializmo, o ne socialinio liberalizmo turinčia ideologija. Jai būdinga nuosaiki liberalaus kapitalizmo kritika ir griežtas komunizmo atmetimas. ŠSDDP ideologija evoliucionavo nuo marksizmo (amžiaus pradžioje) iki „Visuotinės Gerovės Valstybės“ „demokratinio socializmo“ formoje ideologijos pokario metais. Socialreformistai „demokratinio socializmo“ sukūrimą siejo su valstybės ir jos institucijų vykdomomis plačiomis socialinėmis programomis. Šiuo atveju visas socialinis kolektyvas imasi atsakomybės už kiekvieno individo gerovę, nors individo laisvė irgi nėra pažeidžiama. Socialinės teisės teoriškai ir praktiškai įgyja tokią pat svarbią reikšmę, kaip ir privačiosios nuosavybės teisės. Socialinio reformizmo ideologija šiuo aspektu visiškai atitinka praktiką: Švedija – tai valstybė, kurioje nėra su socialinėmis programomis nesusijusių piliečių, t.y. tokių asmenų, kurie vienaip ar kitaip yra palaikomi per savo pačių mokamų mokesčių perskirstymą.

Būtina pažymėti tai, kad ŠSDDP ideologai socialines garantijas laikė labai svarbiu laisvės reiškimosi šaltiniu. Taip jie suderino iš pažiūros nesuderinamus svarbiausius savo ideologijos principus – laisvę ir lygybę. Laisvė ir lygybė Švedijoje ir kitose Šiaurės šalyse pirmiausia buvo suprantama kaip socialinių teisių viršenybė prieš kapitalistinės rinkos jėgas.

Danų politologas Gosta-Esping Andersenas savo 1990 metų knygoje „Trys Gerovės kapitalizmo pasauliai“ paskaičiavo socialinės apsaugos nepriklausomybės laipsnį nuo rinkos jėgų, kurį pavadino dekomodifikacijos laipsniu Pagal šį rodiklį 1980 metais Švedija tvirtai stovėjo pirmoje vietoje tarp išsivysčiusių šalių ir tris kartus lenkė liberalias anglo-saksiškas valstybes. Nors pastaraisiais metais neteko sutikti naujesnių dekomodifikacijos rodiklių skaičiavimų, bet socialiniai faktai įvairiose šalyse leidžia manyti, kad nuo 1980-ųjų metų lygio dekomodifikacija dėl liberalizuojančio ir globalizacinio poveikio turėtų būti įvairiose šalyse sumažėjusi.

Tačiau abejotina, ar kas pagal šį rodiklį 21- ame amžiuje būtų galėjęs aplenkti Švediją, nes didelio perskirstymo nuo BVP dalis Švedijoje, didelės išlaidos socialinei apsaugai, aktyvi, o ne pasyvi socialinė politika, mažiausias nelygybės laipsnis tarp turtingiausiųjų ir mažiausiai turtingų gyventojų nekelia abejonių, lengvesnių kvalifikacinių sąlygų piliečiams gauti socialinę paramą prieinamumas, mažas socialinės atskirties lygis, didelis marginalinių grupių narių socialinės reintegracijos laipsnis ir kiti rodikliai išlieka tarp Švedijos socialinių pasiekimų.

Tačiau vykdant Švedijoje ekstensyvias ir intensyvias socialines programas to neužtenka – Švedijos valstybės stiprumas ir yra tas, kad ji 21-ame amžiuje pirmauja ne tik savo socialinėmis programomis, t.y. pagal socialinį teisingumą, bet taip pat ir pagal daugelį ekonominio efektyvumo rodiklių. Švedijoje yra vienas aukštesnių tarp išsivysčiusių šalių BVP lygis, idealūs ekonominio konkurencingumo ir aukštųjų technologijų panaudojimo rodikliai, palankios verslo sąlygos, mažas korupcijos lygis ir dar daugelis kitų rodiklių, kurie įrodo, kad vienos, net ir mažos šalies atveju galima tarpusavyje suderinti ekonominį ir socialinį teisingumą.
Arvydas Guogis

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

komentarai 5

  1. Daugminas says:

    Kai yra įveikti klasiniai prieštaravimai, prasideda komunistinės visuomenės kūrimo procesas. Šio proceso pasekoje “atmiršta” valstybė. Tai epocha, kai egzistuoja beklasė komunistinė visuomenė: visos materialinės gerybės priklauso visuomenei, t.y. įsigali visuomeninė nuosavybė ir yra tenkinami tikrieji žmonių poreikiai. Žmonės tampa, anot K.Markso, pilnaverčiais savo likimo šeimininkais, galintys reikštis kaip kūrybiškos asmenybės.

  2. Antanas says:

    Komunizmas-sviesi zmonijos ateitis.Butinas didelis visuomenes samoningumas ir as asmeniskai labai abejoju,kad ateityje,kas nors pasikeis.Juk ne visi nores dirbti,bet valgyti nores tai visi.Gal but geriausias tobulos visuomenes modelis yra Izraelyje veikiantys kibucai.To tvirtinti tikrai negaliu,nes ten neteko buti.Prirasyti galima daug,bet….Neveltui vadinama utopiniu socializmu.Teoriskai turetu buti,bet,kaip gausis praktikoje-labai sunku prognozuoti.Pavyzdys socializmas TSRS,jis buvo statomas,katorgoje, esanciu zmoniu saskaita.Ar lengvai,dabartinis verslininkas(kapitalistas)atsisakys savo nuosavybes?Vel revoliucija,vel griovimas ir naujo statymas.Turetu dingti samprata;zmogus-preke.Dabartineje visuomeneje deja taip yra.Valstybe zmogui nieko neduoda,bet ima daug.Vyksta dideles manipuliacijos,kad zmogus negalvotu apie sunkia savo padeti,jam pakisami skandalai,TV shou,kur tik sokama ir dainuojama,lyg mes visi gyventume Rojuje.Jie moka kurti Didziaja Iliuzija.O tikroji padetis?Rupi vadinamajai epozicijai.Kyla klausimas;kodel?Ogi todel,kad lengviau papultu i valdzia ir tik isrinkta uzmirstu savo pazadus.Tokia yra realybe.

  3. egis says:

    darbas blogiau uz kara to antanas

  4. Daugminas says:

    L.Karsavinas apibendrina: krašto visai nevaldo tauta – šiek tiek parlamentas, šiek tiek ministrų kabinetas, bet daugiausia – biurokratija, vienintelis pastovus valdžios elementas.

  5. Tokioje valstybėje bujoja tikrasis patriotizmas ,netgi tos pačios biurokratijos paslaugų teikimas piliečiams yra pirmaeilis uždavinys. Pilnas socialinis konsensusas . Ir Marksas ir Leninas ir Hitleris siekė to paties, bet tuometinis visuomenės sąmoningumo lygis , Ypatingai Lėbaujančio elito buvo visiškai žemas. Švedai( Švedija) būdami nuošalėje , nuo visų Istorinių Europos batalijų siekė savo tikslo mokydamiesi , iš kaimynų praktinių pavyzdžių ,kaip nereikia valdyti valstybės ir koks turi būti socialinis modelis ir piliečių socialinis statusas .
    Mes visi tai matome, bet mus veikia globalistų planai ir pinigais perkama sąžinė niekaip neleidžia įsitvirtinti logiškam sąmoningumui .
    Tai mūsų nelaimė.

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Svetainę nuo spamo saugo Akismet. Sužinokite kaip naudojami jūsų duomenys.

top