Sveikuolis? Gal greičiau – proto ligonis?

2013, gruodžio 3, 14:46 | kategorija Sveikata | atsiliepimų (14) | peržiūrų 2 415 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

paveikslėlisPagaliau, pagaliau atėjo toks laikmetis, kai visas pasaulis, o tuo pačiu ir Lietuva pradėjo bruzdėti: norime būti sveikais, norime ilgai ir kokybiškai gyventi. Tik norime? Ne! Mes žinome, kaip tai padaryti! Niekas nežino, bet mes žinome. Ir pasidalinsime su visais.

Taigi, patarimai ir „mokslinės teorijos“, „gyvenimo patirtys“ ir „stebuklingi“ išgijimai bei „savęs atradimai“ užpuolė mus, kaip vėjo gūsiai rudenį užpuola Palangos pajūrį.

Ir nuo to vėjo nėra kur pasislėpti. Vieną dieną savo istoriją pasakoja „gyvenimo prasmę atradęs“veganas, kitą dieną – mitybos specialistė, trečią – kiek sveikesnis gydytojas, o ketvirtą – lakti nustojęs nušvitusiomis akimis alkoholikas. Aišku, buvęs alkoholikas. Visi jie žino, ką šneka, nes visą „sveikos gyvensenos“ gėrį jau išbandė ant savo ar kitų žmonių kailio. Kai kurie net spėja restoranus įsteigti: kad visi pasidžiaugtų šiuo laimės – sveikos gyvensenos, nektaru.

Tik, štai , mūsų kaimynystėje gyvenanti rami, liesa močiutė, kasdien pėstute kulniuojanti į parduotuvę, pati nešanti šiukšles, vedžiojanti šuniuką ar anūkus, mūsų dėmesio neatkreipia. Na, gyvena sau ir gyvena. Nuobodybė.

Arba, kaimynas: kaip kvailys, kiekvieną rytą bėgantis su savo vilkšuniu palakstyti, o visus savaitgalius praleidžiantis gamtoje: žiemą ant ledo, šiltuoju metų laiku – paupy. Žioplys. Nežino, kas yra gyvenimo džiaugsmas.

Ir dar daug daug paprastų, į akis nekrentančių žmonių nepatraukia mūsų dėmesio. Nes jų gyvenimai – nuobodūs, nespalvingi, be nuotykių… Ką jie gali papasakoti?

Kas kita – mūsų šiuolaikiniai herojai! Štai, 22 metų amžiaus jaunuolis didžiuojasi, kad per savo audringą gyvenimą spėjo atsisakyti narkotikų, alkoholio, rūkalų, susitvarkyti svorį ir, atradęs dvasinę ramybę, suvokti gyvenimo prasmę bei sužinoti „tikrą“ maitinimosi ir šiaip, laimės, receptą. Iš karto matosi: gabus žmogus, darbštus. Per tokį trumpą laiką tiek suspėti? Janonis kažkoks. Puškinas…

O štai visą gyvenimą hamburgerius su kola ryjęs pilietis, staiga, perskaitęs kokią nors graudinančią amerikonišką istoriją apie kviečių želmenų sulčių stebuklingą galią, staiga suvokia: tai ir yra tikrasis kelias! Sultys, tik sultys ir būtent žalios, šviežios! Ir pradeda gerti. Kolą keičia sultimis. Sukūsta, sulysta… Baisu! Bet, svarbiausia, atrasta gyvenimo tiesa ir dabar galima garsiai visiems šaukti, kad tik žaliosios sultys yra visos žmonijos maistas ir tik jos, mielosios, išgelbės mus visus nuo vėžinių susirgimų, ligotų kraujagyslių, o jei rimčiau – padės ir laimę gyvenimo atrasti…

Arba, štai, patys moderniausi nutricionistai, kasdien einantys koja kojon su mokslu, mus vis gąsdina: „nevalgykit riebiai“… „nevartokite gyvulinės kilmės riebalų“… „maitinkitės 5 kartus per dieną ir kuo daugiau košių…“. Po velnių, kokios girdėtos „tiesos“, tiesa? Tiesiog įgrįsusios. Ir, kas svarbiausia, mes jų klausomės jau kelintas dešimtmetis ir… vis daugiau ir sunkiau sergame, tunkame.

Mano protas toks ribotas, kad aš niekaip negaliu suvokti: kaip gi išgyveno mūsų tėvai, seneliai, protėviai? Kaip jie, mūsų mylimieji, sugebėdavo kasdien po 5 kartus valgyti? Iš kur jie, brangieji, sugebėdavo gauti „sveikų“ riebalų? Įtariu, kad kaimai susiorganizuodavo ir siųsdavo kokį vežimą į Graikiją, alyvuogių aliejaus parsivežti… O vitaminai? Kur mano prosenelis pirkdavo kivi, ananasus, marakujas ir apelsinus? Pala, gal tada kokie papildai buvo, ar polivitaminų rinkiniai?

Pasirodo, buvo! Ropėse, morkose, kopūstuose. O riebaliukų – kiaulytėje, vištytėje, laukiniame žvėryje. Pupos, pupelės, žirniai… Grybai, miško uogos… Ruginė duonelė… Kiaušiniai, lašinukai, lydekos, karosiukai…

Pala, pala, bet juk tai tokie nemodernūs, „nuobodūs“ produktai! Pirmiausia: juose pilna „blogųjų riebalų“, antra – mažai vitaminų ir trečia – daug cholesterolio!

Taip, daug cholesterolio. O štai dešimties centų monetoje – daug vario ir kitokių „taip organizmui reikalingų metalų“. Taigi, praryk, sviestu sutepęs, monetą ir organizmą variu aprūpinsi net kelis mėnesiu į priekį! Kvailai skamba, tiesa? Kvailiau nebūna. Na, nebent, kai mums aiškina, kad „valgant kiaušinius, gyvulio smegenis ir kitokį riebų maistą mūsų organizme labai padidėja blogojo cholesterolio kiekis“. Mokslas seniai įrodė, kad cholesterolis su maistu nepasisavinamas, o jį GAMINA MŪSŲ ORGANIZMAS.

Na, nesvarbu. Svarbu, kad tokiu ar panašiais teiginiais žmonija įtikinėjama jau kelis dešimtmečius. Kodėl? Atsakymas, manyčiau, labai paprastas. Pasaulyje taip suklestėjo įvairių augalinių aliejų verslas, kad jį dabar sustabdžius, kažkas netektų milijardinių pelnų. Taip pat, jei žmonės pradėtų normaliai maitintis, vartoti gyvulinius riebalus, prie kurių mūsų organizmai prisitaikė per, nesumeluosiu, milijonus metų, mums reiktų atsisakyti ir daugumos vaistų: „nuo spaudimo“, „nuo cholesterolio“, netgi „nuo galvos“. Nes, normaliai besimaitinantis nesirgtų ir tokie simptomai jam nepasireikštų.

Taigi, „kirsdami“ per augalinių aliejų naudą, mes kertame per vieną didžiausių šių laikų civilizacijos aferų.

Ir dar kas baisu: augalinių aliejų nauda šventai įsitikinę ir dauguma gydytojų, dietologų, nutricionistų! Jie, rekomenduodami atsisakyti „sočiųjų“ riebalų, nemeluoja! Nes jie tuo tiki ir patys, jie sąžiningi ir prieš save ir prieš klientą!

Kitas „sveikuolių“ arkliukas, o jei tiksliau – nupušęs kuinas, tai „vaisių nauda“. Čia sunku ginčytis, kaip kvailam žmogui sunku įrodinėti, kad du plius du yra keturi. Na, užsispiria koks nors žmogelis, nepripažįsta, kad šis elementarus aritmetinis veiksmas teisingas, nors tu ką! Tas pats su vaisių „nauda“. Užtektų pasiskaityti elementarų žmogaus fiziologijos pradžiamokslį, kad suvokti, jog bet koks saldus vaisius yra cukraus bomba. Nesvarbu, ar jame vyrauja gliukozė, ar fruktozė, ar sacharozė. Cukrus yra cukrus.

Kuo daugiau jo naudojame, tuo labiau prie jo prisirišame, tuo didesnis insulino „bangavimas“ organizme, tuo didesnė riziką susirgti diabetu, nutukimu ir kitomis baisiomis ligomis. Nesu mokslininkas, nei gydytojas, tačiau tikrai nereikia daug sugebėjimų, kad internete rasti pačios naujausios informacijos apie vaisių pertekliaus kenksmingumą žmogaus organizmui.

Tačiau, „šokdamas“ prieš vaisių naudą, aš taip pat stoju skersai kelio visai vaisių auginimo ir prekybos industrijai. Švieži vaisiai, uogienės, džemai, džiovinti vaisiai… Kiekvienas šių produktų gamintojas mielu noru mane prifarširuotų šviežių obuolių ir iškeptų ant laužo. Ir aš, manau, būčiau visai skanus: nevartoju chemijos, vaistų, judu, valgau paprastus produktus.

Kas dar tokio mus taip skiria nuo mūsų protėvių? Tai nerealiai didelis miltinių patiekalų ir kepinių vartojimas ir, žinoma, alkoholio kiekis. Geriame atsakančiai, per metus išgeriame žmogaus, gyvenusio prieš, pav, 300 metų, dviejų gyvenimų normas. Be abejo, visa tai tas pats žudikas – cukrus. Kaip ir krakmolas. Bulvės, miltai…

Nueikite į svečius pas mažutę, liesą, bet tvirtą močiutę. Užsukite pas žioplą, su šunimis lakstantį, tačiau niekuomet nesergantį, kaimyną. Nuvažiuokite į kaimą, pas senolius. Pabendraukite, pasidomėkite, kaip jie gyvena, ką valgo, kuo užsiima.

Kas juos visus sieja? Genai? Gal būt. Nors, kiek žinau, mano kaimynas su ilgaamžiu senoliu iš kaimo – nei broliai, nei pažįstami. Juokauju, žinoma.

Ir, pasirodo, nei jie domisi naujausiais mokslo pasiekimais, nei dietomis… Paprasčiausia, jie gyvena pagal savo, žmogaus, prigimtį. Visos taisyklės, visos tiesos mumyse. Ir jos kurtos ne „nušvitusio alkoholiko“ ar „praregėjusio dvidešimtmečio narkomano“, o mūsų evoliucijos, Gamtos, Dievo. Ir ši kūryba trūko tikrai ne tiek, kiek aš kurpiau šią savo keverzonę. Šimtus tūkstančių, milijonus metų mūsų organizmai, diena iš dienos buvo tobulinami, „šlifuojami“ ir taikomi prie aplinkos. Taigi, o jūs dar manote, kad visažiniai daktarai ir dietologai jums patars ką nors geriau, nei gali patarti jūsų pačių organizmas?

Argi sunku atsisakyti idiotiškų patarimų, pav, „valgyti penkis kartus per dieną“ ir valgyti tik tada, kada jūs iš tikrųjų išalkote? Nesunku. Ar sunku vienu kartu pavalgyti tiek, kad pasisotintumėte ir organizmas nereikalautų „kažko“ dar? Jei valgote normalų, pilnavertį maistą – tai taip pat nesunku. Argi sunku suvokti, kad riebus maistas – geras maistas, nes jo daug nesuvalgysi, o organizmą aprūpinsi pilnaverte energija? Ar sunku atsisakyti saldumynų, alkoholio ir vaisių pertekliaus? Taip, čia kiek sunkiau. Tačiau, kas nori būti sveikas ir laimingas – tai daryti privalo. Po kelių mėnesių abstinencijos (nuo alkoholio, cukraus) toks gyvenimas – grynas malonumas.

Paprasti, neištaigingi, neegzotiški maisto produktai: sezoninės vietinės daržovės, miško uogos, vienas – kitas obuoliukas iš kaimo, paprasta, kad ir rieboka mėsytė, žuvis, kiaušiniai, pupos, pupelės, žirniai, grybai, riešutai, ruginė duonelė, tyras vanduo… Ir, žinoma, judesys. Vaikščiojimas, fizinis darbas kasdien ir be išeiginių.

Tokiam kurui ir tokiam judesiui pritaikyti mūsų organizmai. Tokią konstrukciją sugalvojo pati Gamta. Per milijonus metų.

Norite ką nors keisti?

Saulius Veržikauskas

harmonio.net

Sarmatai

dalinkis!

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

Atsiliepimų 14

  1. Simonas says:

    Nežinau, nežinau, o man nelabai patiko šitas straipsnis.

    Nedrįstu labai stipriai ginčytis, Aišku, kad buvo gudrių minčių, bet buvo ir tokių kurios man nepatiko. Štai, kad ir vaisių ir daržovių kritika. Na taip, cukrus yra cukrus, bet mes cia kalba eina ne siaip apie cukrų, o angliavandenius, o atsivertus tą fiziologijos pradžiamokslį kurį autorius rekomenduoja, išvysime, kad angliavandeniai yra pagrindinis gyvo organizmo energijos šaltinis. Tad jei imsime tą cukrų taip riboti bijodami, kad štai gausime per didelę dozę, greitai isvis ne kazin kas is mūsų liks. Cukraus perteklius kaupsis irganizme riebalų pavidalu tik tuo atveju, jei bus per maza fizine veikla. O jei ta veikla yra pakankama si gresme nukrinta iki minimumo.

    Kitas dalykas. Kad ir kaip nesinoretu to pripazinti ir kad ir kokia ta medicinos ir farmacijos itaka bebutu zalinga, bet reikia pripazinti, kad bendroji zmogaus gyvenimo trukme ilgeja. Ir tai, jog mes nuvykstame į kaimą ir is simto mirusiu ar pasiligojusiu astuonesdiasimtmeciu mes pamatome, kad vienas yra sveikas ir zvalus, nepaisant to, kad visi gyveno vienoda gyvenima, dar nieko neirodo.

    Cia kaip is tos rukaliu serijos, kur visi pazysta dede, kuris nugyveno simta metu, nors visa gyvenima ruke. Tai todel imsime ignoruoti visus kurie nuo rukymo mire budami keturiasdesimties?

    Nuo zmogaus priklauso, visa tai.. tik nuo zmogaus. Jei stai vienas sakosi be mesos isgyvent negali, o kitas dienu dienas vien tik vaisius kremta tai matyt taip ir reikia. Mityba subtilus dalykas, galbut ir slypi ten kazkokie tai desningumai, bet vienodu taisykliu visiems nesugalvosi.

    Nejau ciupsime dabar vegana ir grusime jam per prievarta vistos kulsi, neatsizvelgdami i tai, kad jis per ta savo veganizma galbut daug gyvenime darbu geru visiems padare, o gal ir is tikruju tai jam dvasini nusvitima pasiekti padejo. O ka toji mociute? Na, taip, ilga gyvenima nugyveno, tai sveikintina… bet mes juk negalime suzinoti kiek sioji karta dar nugyvens… (na, cia apie tuos sveikuolius (proto ir kuno) turiu galvoje, nepulkite aiskinti, kokia sioji karta netikus, nes zinau tai, zinau)…

  2. Saulius says:

    Simonai, mūsų pasvarstymai ir tikėjimai (netikėjimai), abejonės ir pamąstymai neturi nieko bendro su realiu gyvenimu ir jo suvokimu. Taip, šia straipsnis ilgokas, minčių jame daug, tačiau jo esmė: neburkime iš kavos tirščių, o gyvenkime taip, kaip turime gyventi. O kaip mes turime gyventi? Ogi, pirmiausia, apsidairykime aplinkui: gyvename čia. Lietuvoje, tam tikroje klimato zonoje. Toliau: pažiūrėkime, kas čia auga ir kas augo anksčiau. Tai ir yra mūsų maistas, tikrasis maistas. Taip, iš medžioklės dabar neprasimaitinsi (nes mūsų daug), todėl galima maitintis (o juk neturime ir išeities) ir čia užaugintais gyvuliais. Kas liečia cukrų (angliavandenius), tai jie NIEKADA  nebuvo žmogaus pagrindiniu maistu (nekalbu apie beždžiones, o apie ŽMOGŲ), todėl naivu ir , atsiprašysiu, kvaila galvoti, kad mes štai taip netikėtai greitai pertvarkėme visas savo organizmo reakcijas, funkcijas bei visą mitybos pagrindą. Logiška, kad žmogui reikia daug baltymų (taip statomas, remontuojamas organizmas), taip pat logiška, kad reikia ir daug riebalų (jų pagalba įsisavinami vitaminai, jie naudojami ląstelių reakcijose). Ir baltymai ir riebalai taip pat yra ir energijos turėtojai ir, tarp kitko, ne mažiau efektingesni už angliavandenius. Angliavandeniai fiziologiškai reikalingi tik smegenų mitybai (gliukozė) ir kūno riebalinio sluoksnio palaikymui. Bet tiek, kiek mums iš tikrųjų reikia angliavandenių, mes gauname su baltymingais  ir riebalingais maisto produktais (dauguma maisto produktų savo sudėtimi nevienalyčiai), bei daržovėmis. O vaisiai – tai cukraus bombos, kaip ir miltai bei kitokie grūdai. Simonai, kai man sunku susigaudyti, aš bandau įsivaizduoti, ką aš valgyčiau, jei pats atsidurčiau gilioje taigoje su ginklu ir kauptuku rankoje. Ir, vedamas fantazijos, suvokiu, kad obuolių skinti neisiu, vynuogės ten neauga. Daržo nekapstysiu, nes, kol viskas užaugs, aš būsiu tik trąša. Paprasčiausia, graušiu kokias nors šaknis (jei atskirsiu, kurios valgomos ir neužversiu kojų), rinksiu grybus, uogas, riešutus (jei sezonas), o labiausiai norėsiu nudobti kokį nors, kad ir nedidelį žvėrelį. Ir, manau, kad taip žmogus iš tikrųjų gyveno keliasdešimt tūkstančių, jei ne kelis šimtus tūkstančių, metų. Taigi, iliuzijų neturiu: aš, ir esmės, esu toks pats, kaip ir mano senieji protėviai. O daug cukraus tada tikrai nebuvo. Taigi, Simonai, štai tokiu primityviu mąstymu ir dar savo instinktais, labai dažnai išsiaiškinu tai, kas, iš pirmo žvilgsnio, pasirodo neišsprendžiamu klausimu 🙂

  3. Vilius says:

    Na autorius šaunuolis.
    Matosi, kad neplaukia pasroviui. Supranta, kad sistema kurioje gyvenam veda į pražūtį ir daug žmonių siūlančių alternatyvą, taip pat dar nesupranta kaip žmogus turėtu maitintis.
    Bet pats ir visiškų nesąmonių prirašęs. Kalba, kad žmogus taip prisitaikė maitintis per milijonus metų.
    Jei būtų bent pasidomėjęs ką mūsų protėviai valgė bent 1000 metų atgal, o nekalbėtų apie milijonus metų, daug nesąmonių būtų išvengęs.
    Gerai, kad žmogus ieško ir neplaukia pasroviui, bet jam straipsnius rašyti dar labai labai anksti.
    Su moneta čia jau buvo nesąmonių viršūnė:) Kas daugiau bent kiek domisi, žino, kad varis kuri gamina augalas ir vario metalas skiriasi savo struktūra. Iš augalo žmogus vari gali pasisavinti o iš monetos negali niekaip.
    Straipsnyje koks 60 % nesąmonių, skaitykit atsargiai.
    Einu prarysiu pora vinių, nes man trūksta geležies :DDD

  4. Remigijus says:

    Įkišiu ir aš savo trigrašį. Straipsnis pilnas emocijų, parašyta iš širdies, išsakyti tik savi matymai, iš pirmo žvilgsnio susidaro įspūdis, kad autorius taip ir šaukia: „darykite, kaip aš“. Tik problema ta, kad daryti, kaip „aš“ nelabai gaunasi. Mes gyvename čia ir dabar, o ne prieš milijonus metų. Tuo labiau sistema spaudžia mus į rėmus iš kurių nedaugeliui pavyksta ištrūkti.
    Autorius labai pergyvena apie tą gausų vaisių vartojimą, tik lieka klausimas, kas tuos vaisius, o ir daržoves, o gal ir tą kokybišką mėsgalį, beišgali nusipirkti. Nepabijosiu pasakyti, kad dauguma tautiečių, atėję į parduotuvę, keliasdešimt kartų pasvarsto ar gali sau leisti nusipirkti kad ir tą vaisių ar daržovę, ir dažniausiai perka tai, kas leidžia jam kišenė. O šiais laikais tai produktai, kuriuos priskirti sveikai mytybai vargu ar galima. Man pačiam teko stebėti ir nekartą, kaip senyvo amžiaus žmonės ateina į parduotuvę pavalgyti, nes kitaip jie to tiesiog neįpirks. Tai tokiomis gyvenimo sąlygomis, kurios yra dabar daugeliui Lietuvos gyventojų, toks straipsnis skamba labai jau rėžiančiai ir ne vietoj. 
    O iš savęs galiu pridurti tik tiek: viskas gerai, kas su saiku. Dievas žmogui davė viską, tik užmiršo įduoti žodelį GANA.

  5. Saulius says:

    Viliau, va, tu ir pats nesupratai, kas parašyta ir pavadinai tai nesąmonėmis 🙂 Pav: “ O štai dešimties centų monetoje – daug vario ir kitokių „taip organizmui reikalingų metalų“. Taigi, praryk, sviestu sutepęs, monetą ir organizmą variu aprūpinsi net kelis mėnesiu į priekį! Kvailai skamba, tiesa? Kvailiau nebūna. “ Pabaigoje aiškiai parašiau – juk tai kvailystė. Turiu galvoje – ryti varines monetas, kai organizmui trūksta vario. Bandžiau pasakyti, kad visokie „žinovai“ mus gąsdina maisto produktais, kuriuose daug cholesterolio, nors visiems sveikai mąstantiems ir taip aišku, kad maistinis cholesterolis su organizmo gaminamu cholesteroliu – skirtingi dalykai. O viskas suplakama į krūvą. Tai ir sakau, jei jau tikime, kad cholesterolis „vieningas“, tai tada patikėkime ir vario „vieningumu“ ir, jo trūkstant, rykime monetas 🙂
    O, kas liečia ankstesnę žmonių mitybą, tai 1000 metų nėra joks rodiklis, nors, tau Viliau, galiu pasakyti. Tais laikais čia, Lietuvos teritorijoje gyvenę žmonės užsiėmė menka žemdirbyste ir galinga medžiokle bei maisto rinkimu. Bet, jei ir klystu, tai ne esmė. Nors, skaitoma, kad žemdirbystė pasaulyje atsirado apskritai prieš 7 – 10 tūkst. metų, tai mūsų fiziologijai labai mažas laiko tarpas, nes toks žmogus, kaip dabar, gyveno apie 200 tūkst metų, o panašus į mus dar ilgiau. Ir, patikėk, tik pačioje „žmogiškumo“ užuomazgoje mes buvome tik rinkėjais, o , pagal naujausius mokslo tyrimus, mėsą mes valgome jau apie 2 milijonus metų. Žinoma, anų laikų žmogus mažai panašus į mus, bet visas mitybos pagrindas formavosi jau tada ir mes esame to rezultatas. Man smagu, kad mane kas nors bando kritikuoti: taip tik dar kartą pasitikrinu savo žinias, žodžiu, tobulėju 🙂 Geros dienos!

  6. Saulius says:

    Remigijau, jei žmonės žinotų, kad teisinga mityba yra tokia nesudėtinga, jie tuo net nepatikėtų ir vis tiek dejuotų, kad visko trūksta. Aš, asmeniškai pats sau, sudarinėjau kasdienį valgiaraštį ir galiu pasakyti, kad dabar maitinuosi tikrai daug pigiau, nei tada, kai mano racioną sudarė „sveikas maistas“. Turiu galvoje, kad anksčiau maitinausi angliavandenių pagrindu, vartojau daug įvairių košių, aliejų, bulvių,šviežių vaisių ir t.t. Tipo, sveikai. Taigi, po tokio „sveikuoliškumo“ vos nepapuoliau į lavoninę. Pradėjęs maitintis panašiai, kaip mūsų protėviai, susigražinau normalų svorį ir sveikatą. Tai jokiu būdu nereiškia, kad atradau mamutų ar bizonų bandas 🙂 Paprasčiausia, mes, jei valgome gyvulinės kilmės maistą, dažniausią renkamės patį brangiausią ir tuo pačiu, patį nevertingiausią produktą. Ilgai gilinausi, skaičiau, eksperimentavau ir galiu pasakyti, kad žmogui labiausiai tinka pačios paprasčiausios ir tuo pačiu, pigiausios, gyvulio (gyvūno) dalys. Tai: kepenys, širdys,  inkstai, plaučiai, oda (skūra), gyslotos, riebios mėsos gabalai, kojos, uodegos, galvos, smegenys. Žodžiu, visa tai, ko mes labiausiai ir vengiame. Kur čia brangumas, kai iš kelių kiaulės kojų išsiviri šaltienos ir ją savaitę valgai? Arba, už kelis litus nusiperki ir 3 dienom prisitroškini širdžių? Su vidaus organais gaunama viskas, ko reikia žmogui. Net vitaminai. Na, dabar nesigilinsiu. tik noriu pasakyti, kad normaliai ir nebrangiai maitintis galima ir dabar. Tik reikia pasukti makaulę 🙂

  7. Fanija says:

       Na,atrodo,kad dabar uzlipai,Sauliau ,ant visu kitu pasakojimu virsunes ir pasakei savo tiesa.Vadinasi-visi nutilkite,nebepasakokite savo nutikimu,tapkite tyliais,kaip ta kudute kaimo moteryte ir… Kas?Nesupratau,ka tuo noreta praturtinti-kazkoks apibendrinantis,nelabai malonus pasakojimas.Sekmes ! 🙂

  8. Mumis says:

    Bravo, Sauliau. Geras tavo straipsnis. Maitinuosi taip pat, ir tuos pat šaltinius skaitau. Mus ilgai mulkino, deja, atsiradus internetui, tai nebėra taip lengva.

    Viliui- skaitom- Lietuvos miškų istorija : „Senovėje beveik visa dabartinė Lietuvos teritorija buvo apaugusi miškais. Plintant žemdirbystei, kertant medžius, miškų plotai pradėjo mažėti. Pirmojo tūkstantmečio pabaigoje miškai buvo užėmę apie 2/3 teritorijos. “ tai tikrai ne krakmolu/cukrumi mūsų protėviai maitinosi.

  9. A. says:

    Kaip kontraargumentas vegetarams ar veganams yra sakoma – musu proteviai pries milijonus metu mesa  valge, tad musu organizmas nepritaikytas zole rupsnot. Iterpsiu pastabele – valgydavo mesa, tik klausimas kiek kartu per savaite, o gal ir per menesi tokia laime nusisypsodavo? kai sumedzioju – valgau, o kol maisto ieskau – badauju. Tad kalbant apie evoliucine mityba reiktu nepamirsti, kad joje labai svarbu vaidmeni vaidino badas/badavimas, o atsiradus sesliai zemdirbystei ir maximinei mesedystei butu pravartu prisiminti pasninka (bent jau religiju siulomais periodais). 

  10. Andrius says:

    Vaisiu naudos neatmesciau vien todel, kad mums jie yra tokie skanus, o jei skanu, tai matyt to kunui reikia. zinoma nekalbu apie siuolaikini maista, kai cukraus skoniu yra manipuliuojama ir jo dedama neisivaizduojamais kiekiais, o musu organizmas tam tiesiog matyt nera pritaikytas.

  11. Kęstutis says:

    Matosi, kad autorius nepamėgino pasimaitinti kitaip ir pajausti – tai jam tinka, ar ne… Nėro tokio maisto produkto, ar tokio maitinimosi būdo kuris būtų tinkamas visiems, bet yra produktai kurių reikia vengti, arba iš viso nevartoti. Pvz. cukraus galima iš viso nevartoti, tikrai nepakenks sveikatai, druskos žmogui pakanka 4 g parai, reikia vengti krakmolingų produktų – kvietinių miltų produktai, bulvės, kukurūzai. Riebalų ir kepto maisto kuo mažiau, bet riebalų visiškai atsisakyti negalima. Mėsa – vieną kartą per dieną iki 100 g. ir  tradiciniai dietologai siūlo į savaite viena, dvi dienas be mėsos. Kas jaučia, kad jiems mėsos nereikia, drąsiai atsisakykite… Pienas rekomenduojamas tik vaikams, suaugusiams jo geriau nevartoti, rauginto pieno produktai – kefyras, sūriai ir t.t. irgi gali tikti ne visiems, bet tai turi atsirinkti kiekvienas individualiai. Dar vienas labai svarbus dalykas – kas dešimtmetį reikia keisti maitinimosi būdą ir peržiūrėti vartojamus maisto produktus, nes keičiasi kūnas, keičiasi medžiagų apykaita. Tas kas tiko 20-ties, tas pats produktas 50-ties gali būti ir žalingas. kas maitinasi vegetariškai irgi turi atsirinkti daržoves, nes ir jos ne visos, konkrečiam žmogui, gali būti naudingos…  Pats maitinuosi virš 30 metų vegetariškai…

  12. Algirdas says:

    Man atrodo tokie ,, viliai “ gali skaityti ar ne, visvien esmės nepagauna. Tai rodo, kad smegenyse vario trūkumas…

  13. Aquarius says:

    Mano manymu autoriui kaip ir man pačiam dar yra kur plėsti savo žinias ir požiūrį. Žinot ką. Aš pasidalinsiu atradimu, kuris papasakos kaip viskas turi būti. Ir tu ir autorius turėsite peno naujiems apmąstymams ir straipsniams ;]  Jūs patyrinėkite ir nuspręskite patys kaip turi būti. Sutariam? 

    Dėl ko žmoniją kamuoja ligos? Tiesa buvo atimta ir slėpiama nuo mūsų ausų, bet ji vėl sugrįžta tokiu pavidalu. Štai nuoroda, kuri iš pagrindų atsakys į visus klausimus. Tikiuosi turėsite kantrybės visa tai perskaityti ne paviršutiniškai, o įsigilinant į minties esmę. http://www.essene.com/GospelOfPeace/peace1.html  Skaitydami būkite labai atidūs, nes Esinų išmintis išversta itin subtilia kalbos maniera. Rasite daug parabolių ir palyginimų, todėl reikės skaityti tarp eilučių. Pats kaikurias paraboles pradėjau suprasti skaitydamas antrą ir trečią kartą. Neesu religinis fanatikas, todėl netikiu angelais ir šėtonu kokius juos vaizduoja dabartinė žmogaus kultūra. Tikiu, kad visa tai turi mokslinę reikšmę, nes senais laikais žmonių kalba neturėjo įmantrių mokslinių sąvokų, kuriomis jie aiškindavo santykius tarp žmogaus, gamtos ir kosmoso. Apie tai sužinojau domėdamasis žmogaus biologija ir holistine medicina. Atradau Robert Morse YouTube kanalą (štai jo vienas, mano manymų svarbiausias video https://www.youtube.com/watch?v=WmQeDki7E2E) Iš šio žmogaus ir sužinojau apie senuosius negyvosios jūros Esinų raštus. Pasidomėkite kas tokie buvo Esinai ir ką jie darė. Palengvinimas skaitant, kas yra kas: šėtonas, tai parazitai, rūgštinė organizmo terpė ir kiti negeri dalykai tūnantys mūsų kūnuose. Jo darbai tai maisto pūvimas, persivalgymas, negeros mintys, troškimas ryti maistą, valgyti mėsą, žudyti ir t.t. Motinos gamtos angelai: oras, vanduo, saulės spinduliai, žemė. Jos dovanos: mūsų kūnas, maistas (vaisiai ir daržovės) ir t.t. Dangiško tėvo angelai: sapnai, meilė, gyvenimo džiaugsmas, darbas ir t.t. Viskas yra kiek sudėtinga, surašiau ką atsiminiau, bet yra ir daugiau reikšmių. Visą kitą palieku Jūsų guviam protui išsiaiškinti ;] Čia tik užvedu ant kelio, kad žinotumėte kad angelus ir šėtona reikia suprasti ne kaip būtybes, o kaip reiškinius vykstančius mūsų organizme. Reikia šifruoti kas yra kas ir tuomet suprasite. Sakau nuoširdžiai, kad tikrai verta įdėti daugiau pastangų į išsamesnius tyrinėjimus.

    Papildomas pastebėjimas tiems kas jau perskaitė. Argi ne keista, kodėl bažnyčioje per pamaldas to neskaito žmonėms? Nei per tikybos pamokas to nemoko vaikų? Juolab apie tai nekalba gydytojai. (nes jei būtų priešingai visi būtųme sveiki ir laimingi, juk taip?) Juk tai turėtų būti visos žmonijos gyvenimo pagrindas – natūrali motinos gamtos paruošta mityba. Turbūt jau suprantate kokie apsimetėliai kontroliuoja tave, mane ir mus visus. Nors ne visi kas sako netiesą yra blogi. Dažniausiai būna taip kad aklas aklą veda. (pinigai ir egoizmas daug ką apakina)  Į viską pažvelkite iš mokslinės pusės, nes tai ko moko Esinai, nėra religija, o visiems skirtas gyvenimo būdas. Visa tai yra ne magija ar stebūklai ir tuo labiau ne mistika. Visas šias iliuzijas sukuria mūsų protai ir įsitikinimai kuriuos mum įdiegė mokykloje ir tėvai, kuriuos jiems taip pat įdiegė mokykloje. Ne sakote? Gerai pagalvokite. (na gerai dar oficiali medicina, bet jų visi tyrimai paremti farmacija, o ten kur farmacija nieko gero nelauk… Ir dar holivudo filmai.) Kiek tai svarbu spręsti jums, bet kai susergi nepagydoma liga, kuria sergant pasak medikų nelieka jokių šansų pasveikti. Ir iš nevilties išmegini pasninkavimą ar vaisių dietą. Štai pykšt ir pasveiksti. Medikai sako, kad tai stebūklas. Jiem gal ir stebūklas, nes jie nič nieko neišmano kaip iš tiesų veikia žmogaus kūnas ir marina jį vaistais (mat gydo). Bet tas kas perpras Esinų raštus – žinos, kad tai ne stebūklas, o natūrali organizmo būsena būti švariam, sveikam ir laimingam. Viskas labai sudėtinga, nes aklam paaiškinti kaip visa tai veikia yra labai sunku. Čia kaip senovės indų pasakėčioje apie dramblį ir akluosius. Klausimas būtų kaip aklą priversti vėl praregėti? Juk męs visi žvelgiame per savo suvokimo prizmę ir sukauptą patirti bei giname savo įsitikinimus dažniausiai vedami savo emocijomis. O kur tuomet būna sveikas protas, logika, moralė? Pyktis ir egoizmas visa tai aptemdo. Kai kitą kartą girdėsite kanors, kalbant apie tai kaip sveika valgyti mėsa ir termiškai apdorotą maistą – pagalvokite ar tik jis nebus vienas iš tų aklūjų? Ir jūs tikrai gerai pagalvokite kaip iš tiesų yra su žmogumi ir jo maistu? Žmoniją vis dar kamuoja ligos… Jūsų ne? Sėkmės tyrinėjant ;]

  14. Pegasus says:

    Straipsnyje sujaukta keletas gudrių frazių su visišku neišmanymu.
    Jeigu autorius maitinosi „vartojau daug įvairių košių, aliejų, bulvių,šviežių vaisių.“ tai ir nurodo jo problemą, nes bulvės mūsų kraštuose neaugo, o aliejus yra koncentratas. Dėl košių naudos nesiginčysiu.
    O va pastovus mėsos valgymas atsirado tik paskutinius 150 metų, kartu su šaldytuvais, o šiuos daiktus lietuvaičiai įsigijo irgi ne primieji. Ir nereikia pasakoti apie džiovintas dešras ir lašinius, nes pirmosios buvo laikomos šventėms, o lašiniai – darbymečiui.
    Apie evoliuciją ir prisitaikymą mėsai, tai tegul autorius nueina prie karvytės ir atsikanda jos užpakalio, kad toks prisitaikęs, arba su savo nagais tegul atsidreskia. O va mano rankos kur kas labiau pritaikytos prakišti tarp šakų ir suimti vaisius ir uogas 🙂
    Kas liečia senolius, tai autorius visai pamiršo švarų vandenį, orą ir šiuolaiknes spinduliuotes. Senoliai jei būtų gimę su mūsų taršalais, tai su savo racionu nei pusės tiek nebūtų pratraukę, tarp kitko kažkas pastebėjo, kad būdavo daug pasninkų. Arba kad tankiai mėsą valgydavo su krienais. O ką daro krienai ? Autoriau, pasidomėk.
    Dar įdomu kiek gi tam pačiam autoriui metų, gal ne 22, o 32 ? na neesmė, bet frazė „Po kelių mėnesių abstinencijos“ kai ką pasako. taigi autoriau, kai pabūsi 10 metų abstinentu, gal tikrai nušvisi 🙂
    Ir reziumuojantis pasiūlymas. Jeigu mums taip natūralu valgyti mėsą, tai ir vėl žiūrime į gamtą : visi mėsaėdžiai medžioja. Mūsų kotletai gaminami kur ? Skerdykloje. Taigi, Sauliau, jei turi vaikų, pageidautina mažamečių, nes tie meluoti nemoka, nusivesk juos į skerdyklą ir parodyk visą procesą. O išėjus iš karto pasiūlyk kotletuką, ir mažyliai tau viską paaiškins paprastais žodžiais …..
    Sėkmės. 😉

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Svetainę nuo spamo saugo Akismet. Sužinokite kaip naudojami jūsų duomenys.

top