- Sarmatai - https://www.sarmatas.lt -

Vieningos šalies paslaptis

paveikslėlis(Vladislav Bovsunovskij, Ukraina)

Nei prieš tai buvusi „nusikalstama“ valdžia, nei naujoji „demokratiška“ taip ir nesuprato pagrindinės priežasties, dėl kurios su tokiu pasitenkinimu, absoliučiai taikūs žmonės staiga tapo radikalais, apsiginklavo padegamaisiais kokteiliais ir ėmė jais apmėtyti policijos darbuotojus, saugojančius administracijos pastatus.

Paplitusi versija esą tai įvyko dėl eurointegracijos atsisakymo (tiksliau „pauzės“) neįtikinama, kadangi šis faktorius negalėjo iššaukti tokio audringo proceso. Scena pagrindinėje šalies aikštėje būtų atsiradusi, palapinės irgi, bet toliau to reikalas nebūtų priėjęs.

Studentų sumušimas būtų iššaukęs teisėtą pasipiktinimą, tačiau ne iki mūšio veiksmų lygmens. Juolab, kad 2015-iems metams ir taip buvo numatyti valstybės vadovo rinkimai, kuriuose Janukovičius, aš įsitikinęs, būtų pralaimėjęs. Kodėl gi tada viskas įvyko būtent taip?

Maidano aktyvistai su kuriais aš bendravau ir bendrauju iki šiol – žmonės absoliučiai skirtingi. Vieni dirba statybose, kiti daugelį metų vairuoja, treti dirba su auto-pakrovėju sandėlyje, dar kiti vadovauja tarptautinėms kompanijoms tiekiant serverinę įrangą. Dauguma apie eurointegracijos pliusus ar minusus net nesusimąstydavo.

Tiesiog vieną dieną buvo perpildytas paskutinis lašas taurėje. Eilės valstybės struktūrose, atsisakymai aptarnauti poliklinikoje nesant registracijos, siaubinga medicina, tokie pat keliai, neįmanoma pasiekti teisingumo teismuose, milicijoje, prokuratūroje ir visaapimanti korupcija.

Reikalas net ne Janukovičiaus asmenybėje – „pūlinys“ vystėsi visus nepriklausomybės metus, tiesiog pratrūko jis būtent prieš metus. Krymo ir Donbaso gyventojų nepasitenkinimas centrine „Kijevo“ valdžia turi absoliučiai tokias pat šaknis.

Kitas klausimas, kad sukti propagandistai kartu su spec-tarnybomis gražiai pateikė viską kaip kultūrų, kalbų ir regionų susidūrimą. Mano požiūriu, visuomenė reikalavo permainų, kas ir išsiliejo į masinius protestus.

Deja, praėjus metams po Maidano, galima užtikrintai tvirtinti, kad pasikeitimų į gerąją pusę neįvyko. Tokie žingsniai, kaip ministrų kabineto ir Rados atnaujinimas, liustracijos procesas privedė tik prie vienų pavardžių pakeitimo kitomis, bet naujieji dirba pagal tas pačias painias procedūras ir atvirai ydingą teisėkūrą. Politikai ir visuomeniniai aktyvistai švaistosi žodžiais „reformos“, bet mažai kas suvokia tai, kokia kryptimi bent jau reikėtų judėti.

O pradėti reikėtų nuo paties žodžio „valstybė“ sąvokos permąstymo. Jei šiandien tai kontroliuojanti-represinė-reguliuojanti sistema, tai artimiausioje ateityje sąvoka „valstybė“ turėtų reikšti paslaugą, o mes, mokesčių mokėtojai – laikyti save ja besinaudojančiais. Mūsų mokami mokesčiai – įmoka už tokią paslaugą. Tarp kitko, pasirašius asociacijos susitarimą su ES daugelis ukrainiečių verslininkų, nors ir toliau dirba Ukrainoje, perregistravo savo kompanijas Vokietijoje, Lenkijoje, Slovakijoje ir kitose Europos šalyse.

Mane užkniso pastovūs „maski-šou“, nepagrįstos baudžiamosios bylos už esą nesumokėtus mokesčius, delsimas sugrąžinant PVM ir pilnas chaosas“, – prieš keletą dienų papasakojo man vienos stambios IT įmonės savininkas. Tai yra, Ukrainą jis myli, tačiau valstybės paslaugomis jis bevelija naudotis užsienietiškomis. Ir jį galima suprasti.

Žingsniai, kuriuos reikėtų žengti siekiant transformuoti valstybinę sistemą, kad padaryti ją konkurencinga, visiems žinomi. Tai pirmiausiai procedūrų tarp valstybės ir jos piliečių (taip pat verslo) supaprastinimas. Ir padaryti tai visai lengva. Pakanka tiesiog kiekvieną valdininką bent kartą savaitėje priversti naudotis ta paslauga už kurią jis atsakingas. Pavyzdžiui automobilių registracijos institucijos vadovą – registruoti automobilius, o vice-premjerą Regionų plėtros ir komunaliniais būsto klausimais asmeniškai rinkti dokumentus socialinėms išmokoms gauti.

Užtikrinu, jog po antro-trečio karto pas kiekvieną iš jų atsiras veikianti paslaugos pagerinimo versija – pradedant dokumentų pateikimo internetu ir baigiant problemos sprendimu ją pašalinant.

Pavyzdžiui, savo metu valdžia nieko negalėjo padaryti korupcijos srityje kalbant apie automobilių techninę apžiūrą, todėl priėmė sprendimą ją apskritai atšaukti. Nė vienas vairuotojas šalyje dėl to tikrai nepergyveno.

Panašų paslaugų klausimo sprendimą reikia taikyti ne tik kalbant apie paslaugas piliečiams ir verslui, bet ir valstybės struktūroms dėl valstybės struktūrų: joms turi būti nesunku ir paprasta sąveikauti tarpusavyje.

Jei valstybė netaps paslaugų teikėja, Ukraina nustos egzistavusi. Tie patys žmonės, kurie su Molotovo kokteiliais rankose šturmavo valdžios struktūras pereitais metais, su ne ką mažesniu pasitenkinimu tai padarys artimiausioje ateityje, prie visko, nusispjovę į visokias galimas neigiamas pasekmes. Ir atvirkščiai. Tuo atveju, jei visuomenė matys realias permainas, nė viena išorinė jėga, išradinėdama prieštaravimus ir išpūsdama konfliktus lygioje vietoje, nesugebės paveikti šalies vienybės.

vesti-ukr.com