Vokietijoje ginčijama Merkel pozicija Ukrainos klausimu

2014, gruodžio 13, 18:06 | kategorija Ideologija | atsiliepimų (13) | peržiūrų 237 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

paveikslėlis(Le Monde, Frédéric Lemaître)

Merkel – karo vadas? Toks įvaizdis negali nekelti nuostabos. Per beveik dešimt buvimo kanclerio poste metų Angela Merkel visada buvo labai santūri, kai užeidavo kalba apie kariuomenės siuntimą į užsienį. Dar metų pradžioje ji susilaikė nuo ginčų dėl Vokietijos dalyvavimo tarptautinėse operacijose, kurias vedė prezidentas Joachim Gauck ir gynybos bei užsienio reikalų ministrai. Tačiau konfliktas su prezidentu Putinu dėl Ukrainos, matomai pakeitė šią poziciją.

Nors Angela Merkel nekintamai tvirtina, kad apie ginkluotą priešpriešą su Rusija negali būti nė kalbos, jos kalbos tono griežtumas Rusijos valstybės vadovo adresu ryškiai kontrastuoja su Vokietijos pozicija, kuri įprastai pasireiškia supratingai ar netgi maloniai žiūrint į Maskvą.

Gruodžio 7-ąją išėjusiame ilgame interviu, paskelbtame konservatyviame laikraštyje Die Welt, kanclerė išsamiai paaiškino savo nepasitenkinimo priežastis: „trys šalys iš mūsų rytinės aplinkos, Moldova, Gruzija ir Ukraina priima suverenų sprendimą pasirašyti asociacijos sutartį su Europos Sąjunga. Rusija sudaro sunkumus šioms trims šalims. Moldovoje štai jau daug metų laiksoi konfliktas apie Padniestrę. Gruzija jau nebe pirmus metus kenčia nuo įšaldyto konflikto Pietų Osetijoje ir Abchazijoje. Ukrainai tenka turėti situaciją su Krymo aneksija ir mūšiais šalies rytuose. (…) Be to, mes matome, kad Rusija siekia pastatyti eilę vakarų Balkanų šalių į ekonominės ir politinės priklausomybės padėtį“.

Kaip ten bebūtų, tokia pozicija tikrai nėra palaikoma vienbalsiai. Užsienio reikalų ministerijoje, vadovaujamoje socialdemokrato Frank-Walter Steinmeier greičiau jau prisilaikoma nuomonės, jog Putinas iš tiesų pajuto grėsmę dėl ES planų Ukrainos atžvilgiu, ir kad jo elgesys ginčytinas, tačiau visumoje tėra gynybinio pobūdžio.

Pateisinamas atsakas“

Gruodžio 5 apie 60 žinomų politikos, ekonomikos ir kultūros veikėjų išklojo interneto tinklapyje Die Zeit kreipimąsi pavadintą „Naujas karas Europoje? Tik ne mūsų vardu!“ . Pasirašiusiųjų tarpe tokios žymios asmenybės, kaip buvęs prezidentas Roman Herzog, buvęs kancleris Gerhard Schröder, buvęs Bundestago spikeris Antje Vollmer, buvęs valstybės gynybos sekretorius Walter Stützle, buvęs Helmuto Kohlio diplomatijos patarėjas Horst Teltschik.

Visi jie kviečia atsisukti į naują „įtampos mažinimo politiką“ Europoje, išsaugant dialogą su Maskva. „Mes neturime siekti išstumti Rusiją iš Europos, tai būtų įracionalus ir pavojingas taikai istorinis nonsensas“, – rašo jie numatytų šią savaitę pasitarimų-derybų, tarp separatistų ir ukrainiečių vyriausybės Minske, fone.

Nors Helmutas Kohlis ir Helmutas Schmidtas nepasirašė po tuo kreipimusi, abu buvę kancleriai ne kartą yra išsakę savo nerimą. Gaunasi, kad Angela Merkel prieštarauja iškart trims savo pirmtakams. Bet jos, matomai tas visiškai nejaudina. „Aš įsitikinusi, kad bendras europietiškasis atsakas į Rusijos elgesį pateisinamas. Rusija pasirašė Budapešto memorandumą 1994-aisiais apie Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, ir tas faktas, kad ji dabar jį pažeidžia, negali likti be pasekmių“, – pareiškė ji Die Welt.

La fermeté d’Angela Merkel sur l’Ukraine contestée en Allemagne

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

Atsiliepimų 13

  1. Mindaugas says:

    Prisiminkime skandalą, kuomet JAV šnipinėjo savo sąjungininkes, tame tarpe ir Vokietiją…..ir kas galėtų paneigti, kad to šnipinėjimo metu, buvo gauti kai kurie duomenys apie Merkel….va iš kur jos tokia pozicija. Manau, kad ši persona, tarmiškai šnekant, pakabinta ant JAV spec. tarnybų „kabliuko“….

  2. MIrga says:

    O gali man kas nors paaiškinti, kodėl Ukraina nesikreipia į JTST su prašymu pripažinti karą tarptautiniu, jei jau tikrai Rusija puola? Juk ,,ant popieriaus“ viskas dabar atrodo taip: karas pilietinis (taip oficialiai JTO klasifikuojamas), taigi jokios Budapešto konvencijos pozicijos nepažeistos. Kurios ir šiaip, beje, labiau liečia būtent branduolinio ginklo nepanaudojimą prieš nebranduolinę Ukrainą (tiesa,vienas punktas yra apie Ukrainos vientisumą). Krymas (kuris jau senokai ir taip išsikovojo autonomiją, rinko savo atskirą valdžią ir turėjo valstybinę rusų kalbą) perėjo Rusijos žinion be vieno kraujo lašo- taigi, vėl sudėtinga pavadinti tai ,,užkariavimu“. Kažkas man aiškino, kad Ukraina nenori pripažint esanti puolama (oficialiai) dėl to, kad TVF nenoriai skolins šaliai, apimtai karo. Į ką aš atsakiau, kad abejoju, kad TVF noriai skolins šaliai, kuri yra apimta PILIETINIO karo ir vis niekaip negalinčiai susitvarkyti savo vidinių problemų.
    Jokio kito paaiškinimo kaip ir nesulaukiu. Taigi ,,net tela- net dela“, kaip sakoma detektyvuose. Čia per aukštas lygmuo, kad galima būtų remtis ,,jie pasakė- o jie atsakė“ lygio informacija. Reikia būtinai tarptautinės pripažintos klasifikacijos.

  3. MIrga says:

    Tai gal ir mūsiškę pakabino?

  4. Mindaugas says:

    O kaip jūs pati manote? Aš niek kiek neabejoju, kad „pakabino“….

  5. PP says:

    „Aš įsitikinusi, kad bendras europietiškasis atsakas į Rusijos elgesį pateisinamas. Rusija pasirašė Budapešto memorandumą 1994-aisiais apie Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, ir tas faktas, kad ji dabar jį pažeidžia, negali likti be pasekmių“, – pareiškė ji Die Welt.

    Kokį šlykštų mela nuolat varo Vakarų ir Lietuvos propagandos priemonės. Budapešto memorandumas tai buvo pasirašytas, tačiau nei viena šalis jo neratifikavo. O kalta tik Rusija, kad jo nesilaiko… Nesilaiko negaliojančio teisės akto…

  6. MIrga says:

    o tuomet buvo ratifikavoimo tradicija kaipo tokia? Na, tiesa, jei nebuvo, tai turėjo ratifikuoti vėliau, kai ta ,,mada“ atsirado. Bet kuriuo atveju teritorinio vientisumo pažeidimo, kaip juridiškai išeina, ir nebuvo. Jei Krymas atsiskyrė pats referendumo būdu (bent jau kol neįrodytas ir neįvardintas užėmimo ginklu faktas. O ir Krymas nebuvo Ukraina pilna to žodžio prasme. Jis JAU turėjo autonomiją (nuo 2008, rods?)). Žodžiu, reikėtų ekspertams dar pasiknaisioti.
    O Rytų Ukrainos situacija yra vidinio karo problema. Bent jau vėlgi, kol JTO nepripažins, kad karas tarptautinis, o ne vidinis. Nežinau tiksliai, čia tarptatutinės karinės teisės specialistams geriau matyti. Bet JTO puslapį reguliariai ,,monitorinu“- klasifikacija liko kaip buvusi ,,Pilietinis karas“.

  7. Gojus says:

    Tai išvis net ne karas, o „antiteroristinė operacija“, Teisiškai jokio karo nėra ir jokios intervencijos nėra. Ir kas juokingiausiai, kad rugsėjo Minsko susitarimuose ABI pusės pasirašė, kad išsiųs samdinius iš karo zonos. ABI.

  8. MIrga says:

    Gojui.
    Aš kalbu apie oficialų situacijos vertinimą JTO. Kaip ten yra iš tikro- nežinau, nes negaunu visos informacijos. Bet šiuo atveju- jokio skirtumo, ką manau aš asmeniškai, ar Jūs, ar dar kažkas. Negalima mojuoti prieš nosį kažkokiais susitarimais ir konvencijomis, jei ,,ant popieriaus“ aukščiausiu lygiu pripažinta taip ir ne kitaip.

  9. PP says:

    Ratifikavimas yra sena teisinė procedūra.

  10. tangas says:

    PP, neklaidinkite žmonių. Ratifikavimo procedūra taikoma tarptautinėms sutartims. Konvencijoms taikoma prisijungimo procedūra, o memorandumas yra deklaracijos tipo dokumentas, kuris pasirašomas ir tiek.

  11. PP says:

    Pats neklaidink. Visi teisės aktai, pasirašyti šalių, turi praeiti ratifikaciją kiekvienos iš pasirašiusių šalių parlamentuose.

  12. tangas says:

    Tai nurodyk kur tai parašyta arba baik čia blevyzgot delfistų stilium,

  13. PP says:

    Tu čia pats blevyzgoji. Budapešto memorandumas dėl Ukrainos NĖRA ratifikuotas. Pats susirasi, jei akis draskai.

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Svetainę nuo spamo saugo Akismet. Sužinokite kaip naudojami jūsų duomenys.

top