Žemaičių pergalė prie Durbės sukrėtė visą Baltijos regioną. 1260 m. prasidėjo 14 metų trukęs Didysis prūsų sukilimas. Kuršiai į savo pilis pasikvietė žemaičių įgulas... (Žiūrėti toliau)
Kunigaikščiams įkūrus Aukštutinę ir Žemutinę pilis, sakraliniu centru turėjo tapti Perkūno šventykla. Palaipsniui susidarė Senamiesčio sakralinė ašis, vedanti per ąžuolyną, kuris tęsėsi iki pat Sereikiškių su Perkūno šventykla, ir pasibaigianti ties Aušros vartų gatvės sakraline zona.... (Žiūrėti toliau)
Knygos autorius buvo susijęs su Vilniaus vaivados ir LDK didžiojo etmono Kristupo Radvilos Perkūno dvaru. Hegzametru parašytoji Radviliada XVI a. buvo stambiausias lotyniškas eiliuotas kūrinys, pasirodęs Lietuvoje. ... (Žiūrėti toliau)
Stebėtinas lietuvių kalbos panašumas su avesta ir sanskritu atvėrė naujus horizontus lingvistikos mokslo srityje - remiantis lyginamosios morfologijos ir... (Žiūrėti toliau)
Kažkada žmonija, priėjusi kritinę ribą, buvo nušluota nuo žemės paviršiaus, – teigia A. Kurtinaitis. – Be pašalinės jėgos įsikišimo būtų žlugusi ne tik žmonija...... (Žiūrėti toliau)
Mindaugo politinis „genijus" Lietuvą įkišo politinėn-karinėn „skylėn". Po Mindaugo valdymo Lietuvą teko gaivinti apie 200 metų. Vytenis pradėjo, Gediminas baigė taisyti... (Žiūrėti toliau)
Iš pateiktis chronologijos aiškiai matyti, kad lietuvių raštijos nėra kaip atriboti nuo visos Europos raštijos paveldo. Nėra požymių, kad lietuviai kada nors gyveno izoliuotai nuo kitų Europos valstybių. ... (Žiūrėti toliau)
Šaltiniuose pripažįstama, kad dabartiniai lotyniški rašmenys kilo iš senovinio rašto. Šis senovinis raštas, iš kurio atsirado dabartiniai lotyniški rašmenys, dabar įvardijamas kaip runos. Tad atsižvelgiant į chronologiją pirminis Europos rašto šaltinis yra šumerų civilizacija. Iš jų raštą perėmė ir toliau... (Žiūrėti toliau)
Švęsti ne savo šventes, o grobikų kryžiuočių, 1361 metais sugriovusių Kauno tvirtovę ir 1363 metais toje pat vietoje pastačiusių savąją. Ar mums tai šventė?... (Žiūrėti toliau)
Kol Lietuvos vadovai rūpinosi savo patogumais, pasaulio įvykiai rutuliojosi žaibo greitumu, artindami ir mūsų šalies katastrofą. Autobiografijoje Pakštas vėliau rašė: „Turėdamas galvoje pavojingą Lietuvos geografinę padėtį ir žinodamas didžiųjų kaimynų apetitą, niekuomet nemaniau, kad mūsų nepriklausomybė bus ilgai toleruojama. Todėl... (Žiūrėti toliau)